Šie sodai stipriai nukentėjo per 1960 metų sukilimą ir XX a. viduryje vykdomą kultūrinę revoliuciją, kuomet komunistinė kinų valdžia naikino visą šalies kultūrinį palikimą. Tačiau dabar garsieji Sudžou sodai kruopščiai restauruojami ir prižiūrimi. Jie gerokai skiriasi nuo sodų kituose Kinijos mistuose – plačias, atviras erdves čia pakeičia takelių labirintai, maži paviljonai ir jaukūs kampeliai.
Senovėje kinų sodai buvo laikomi imperatoriaus ir aukšto rango valdininkų galios simboliu. Turtingi jų savininkai rungtyniavo tarpusavyje, puošdami savo sodus miniatiūriniais bonsai medžiais ir iš įvairių kraštų atgabentais egzotiškais medžiais bei augalais. Į tokius sodus buvo dosniai investuojami dideli pinigai, o jų kūryba bei įrengimas neretai truko dešimtmečius.
Praeityje tokie išpuoselėti sodai buvo skiriami aukštuomenės pramogoms, žaidimams, meditacijai, muzikavimui, pasivaikščiojimams ir poilsiui. Ilgainiui jie įgavo taip pat religinę bei poetinę reikšmę ir tapo reikšminga kinų kultūros dalimi.
Kiekvienas tradicinis kinų sodas yra labai individualus, o jo planas, proporcijos nuotaika, stilius yra unikalus. Galima drąsiai sakyti, kad Sudžou mieste nėra dviejų vienodų sodų. Kiekvienas iš jų yra savito pasaulio išraiška, todėl nepaklūsta bendrai schemai ar stiliui.
Parkų paviljonų langai ir durys dažniausiai yra ne kvadratinės arba stačiakampės, bet apskritimo, ovalo, daugiakampio formos. Taip pat galime pamatyti vėduoklės ar net ąsočio formos ertmes. Pro ažūrines langines prasiskverbia saulės šviesa, matosi trapūs bambuko lapeliai. Tokiu būdu sukuriama romantiška, jauki atmosfera.
Soduose galime pamatyti daugybę akmenų. Akmenų formos dažnai yra labai įmantrios. Neretai galime aptikti dirbtines olas bei tunelius. Akmeninius sodo takelius puošia mozaikos su gyvūnų, paukščių atvaizdais arba budistų religiniais simboliais.
Ypatingą nuotaiką suteikia soduose esantys maži ežeriukai, baseinai ir įvairūs dirbtiniai vandens šaltiniai, kurie harmoningai dera su paviljonais, akmenimis, bambuko krūmais.
Humble administratoriaus sodai yra vieni didžiausių mieste ir užima daugiau nei penkis hektarus. Čia rasime daug gražių tiltų ir dailių salelių, kuriose auga vešlūs bambuko krūmai. Šiuose soduose pasislėpę jaukūs arbatos nameliai ir muziejus, kuriame pristatoma kinų sodų istorija bei koncepcija. Ypatingo dėmesio nusipelno ir Lingering sodai, kurių pastatus puošia garsių menininkų sukurtos freskos bei kaligrafijos darbai.
Kinų sodai formavosi veikiami daoizmo ir Chan budizmo estetinių idėjų. Dažnai jie buvo kuriami būtent prie budistinių ir daoistinių vienuolynų. Galbūt todėl šiuose soduose jaučiama paslaptinga sakralumo atmosfera.
Nutariau pamatyti visus Sudžou sodus, todėl šio miesto lankymui paskyriau daugiau negu savaitę. Juk nuotaikingi kinų sodai turi būti apžiūrimi lėtai, neskubant. Pirmą kartą Sudžou aplankiau gruodžio pradžioje. Lauke tuomet tvyrojo šilti rudens orai, maždaug panašūs į Lietuvos bobų vasarą. Aplink žaliavo medžiai ir žydėjo gėlės. Antrą kartą į šį miestą grįžau vasario mėnesį. Tuomet čia jau buvo šalta, o medžiai jau buvo be lapų.
Nors Sudžou miestas yra orientuotas į turistus, tačiau kainos čia yra žemesnės negu greta esančiame Šanchajuje. Miesto centre esančiame hostelyje apsistojau vos už 50 juanių (17 litų), o vietinis transportas taip pat pasirodė esąs pigesnis negu greta esančiame Šanchajuje.
Norint išvykti iš Sudžou, bilietu verta pasirūpinti iš anksto. Kuomet lankiau šį miestą pirmą kartą, apie tai net nepagalvojau, todėl į Nankiną gavau tik stovimą bilietą. Daugiau nei tris valandas trunkanti kelionė perpildytame traukinyje yra gana varginanti. Tačiau iš savo klaidos tuomet nepasimokiau ir, būdama Sudžou antrą kartą, vėl pasiklioviau laime. Deja, tą dienai nebuvo netgi stovimų bilietų, todėl turėjau pasinaudoti daug brangesnėmis privačių vežėjų paslaugomis. Tačiau su savimi išsivežiau įspūdžius, kurie yra verti tokių vargų ir papildomų išlaidų.
