Iš ryto vilkolakis miglotai atsimena, ką darė, mano, kad tai buvo sapnas. Tačiau anksčiau ar vėliau jis suvokia, kad tai realybė. Ir jei vilkolakis yra ką nors užgraužęs, priklausomai nuo moralinių nuostatų jis arba atgailauja, arba savo kaltę neigia.
Koks psichologinis atitikmuo vertė žmones sukurti šį mitą? Žinoma, tai mūsų prigimties sudėtingumas. Kaip žinia, mūsų smegenys nėra vienalytės. Galima sakyti, kad mes iš tiesų turime ne vienas smegenis.
Nugaros ir pailgosios smegenys puikiai susitvarko su kvėpavimu, rijimu, kitais refleksais ir raumenų tonusu. Aukščiau eina vadinamos roplio smegenys - jų dėka mes sugebame plastiškai judėti, o apimti įsiūčio ką nors impulsyviai padarome, tarkime, agresyviai puolame arba pabėgame nuo pavojaus.
Toliau eina vadinamos paukščio smegenys, kurių dėka mes koncentruojame žvilgsnį, tiksliai prisitaikome prie aplinkos, koordinuojame regą ir judesius. Dar aukščiau prasideda taip vadinamos žinduolių smegenys. Jos atsako už instinktyvią maisto paiešką, emocijas, prieraišumą, ilgesį, seksualinius ritualus. Iš dalies čia glūdi pasiaukojančio elgesio elementai.
Ir tik pati naujausia smegenų dalis - naujoji žievė, graik. neocortex - mūsų kalbos, rašymo, skaitymo, matematinių ir konstrukcinių sugebėjimų įrankis. O kaktinės šios žievės skiltys dar susijusios su tikslinga veikla ir valia.
Taigi kada jūsų vyras elgiasi pilna to žodžio prasme žmogiškai? Kai kalbasi su jumis, kai planuoja buto interjerą, stato namą ar daro remontą, drožinėja iš medžio statulėlę, piešia paveikslą, skaito knygą ar rašo disertaciją.
O kai jis uždirba šeimai pinigus, kai jus apkabina, bučiuoja, mylisi su jumis, kai pergyvena dėl ilgai namo negrįžtančių vaikų – jis vadovaujasi žinduolių smegenimis.
Kai jis įtemptai stebi sporto varžybas, kai išbando save kokiame nors sporte, kai šoka, sėdi su meškere prie upės ar žaidžia kompiuterinius žaidimus - jis atsidavęs paukščio smegenims.
Kai jis netikėtai supyksta, kai ima lenkti visus greitkelyje, kai staiga puola muštis arba kai bando slėptis nuo tikrų ar menamų pavojų - čia jau rimtas reikalas - įsijungė roplio smegenys.
Ir tik komos būsenoje jūsų vyrui belieka pailgosios ir nugaros smegenys - kvėpuoja ir ačiū Dievui! Žinoma, jums į galvą ateina girtumas.
Įdomu, kad senovės arabai išskyrė kelias girtumo stadijas:
Pirmoji - povo stadija - kai žmogus ima nepagrįstai savimi didžiuotis ir girtis;
Antroji – beždžionės - kai jis ima lėkštai juokauti, prie visų kibti ir su visais flirtuoti;
Trečioji – liūto - kai jis įsiunta dėl menkiausio įtartino žvilgsnio;
Ketvirtoji – kiaulės - kai jis miega savo ekskrementuose.
Tad argi nuostabu, kad žmogaus elgesys netelpa į racionalius rėmus? Ir argi įmanoma netapti vilkolakiu tam tikromis aplinkybėmis?
Įmanoma, ir jūs tai puikiai žinote. Tarkime, jei jūsų vyras nelaukia pilnaties, o turi tam tikrus hobi ir negeria arba bent jau moka gerti. Tuomet išgėręs jis apsiriboja lengvu žmoniškųjų smegenų slopinimu. Tačiau kelias šis slidus. Patikimesni šiuo atveju vyrai, mokantys sąmoningai atsiduoti kitų centrų valdomai veiklai: meilei, sportui, šokiams –ir iš viso be alkoholio.
Reikalas tas, kad mūsų smegenys paklūsta hierarchijai: aukštesnieji centrai prislopina žemesniuosius. Tačiau didelis alkoholio kiekis neleidžia viršutiniams centrams atlikti savo darbo sklandžiai. Todėl nieko nestebina, kad išgėręs vyras ar moteris staiga „atsipalaidavo“ ir kažką pridirbo, kas pritiktų ne žmogui, o ropliui.
Štai vakare vyras tradiciškai daužosi į jūsų buto duris ir garsiai keikiasi. O išgėręs susimuša su kuo papuola. Apie tai netrukus sužino ir kaimynai, ir bendradarbiai, policija bei teismas. Tačiau jei jūsų vyras pilna to žodžio prasme nedegradavo, jis sugeba įvardyti tai, ką padarė, suvokti savo atsakomybę, o prieraišumas ir instinktyvus meilės poreikis priverčia jį atgailauti, atsiprašyti o gal net pamėginti atsikratyti savo „ropliško“ elgesio priežasčių.
Tačiau jei jis degradavo ir neturi nei meilės, nei atgailos jausmo - jį reikia priversti už savo veiklą atsakyti. Jo neveikiančias kaktines smegenų skiltis turi pakeisti visuomenė.
O kas atsitinka, jei jūsų vyras - hipersocialus žmogus, t.y. labai smarkiai „sukultūrintas“? Jis siekia savo tikslų, yra visuomet mandagus, tvarkingas ir korektiškas, palaiko tvarką, švarą, taupo pinigus ir uoliai dirba. Šiuo atveju jis tapatinasi tik su savo viena dalimi - kaktinėmis smegenų skiltimis. Kitos smegenų sritys yra neaktyvios.
Jei jis neturi jokių hobi, jei nieko nemyli ir nesimyli, jei nesportuoja ir niekad nesikeikia - dėmesio! Jis irgi gali tapti vilkolakiu, tik labai užslaptintu. Galbūt jis tiesiog fantazuoja apie tai, galbūt sapnuoja, o galbūt iš tiesų vieną pilnaties naktį pasidengs kailiu, suurgs ir dings netoliese esančioje girioje?
Geriau duokite jam paskaityti apie vilkolakį ir pabūkite pati su juo viskuo, ką tik leidžia jums jūsų vaizduotė: ir žinduole, ir paukščiu, ir gyvate, ir žuvele, ir drugeliu! Beje, jūs irgi nevienalytė, ar ne?
