"Pavyzdžiui, viena šešiolikmetė mergaitė iš pasiturinčios šeimos ateina į dienos centrą. Jos abu tėvai yra pasiturintys verslininkai. Už kiekvieną mažiausią nusižengimą jie ją siaubingai muša, lupa diržu. Mergaitės kūnas nusėtas mėlynėmis, tėvas jai graso, kad jei prasitars, išmes iš namų.
Yra dar viena šeima, mama invalidė augina du vaikus - šešiolikmetį sūnų ir šešerių metų mergaitę. Paauglys siaubingai muša mamą ir savo seserį.
Šie atvejai niekam neįdomūs, o mes nebežinome, ką daryti", - sako E. Urbonienė.
Konfederacijos direktorė pabrėžė, jog nuostata, kad smurtas prieš vaikus gajus tik skurdo nualintose šeimose, nėra teisinga. Didžiulės problemos atsiveria, kai tėvai per darbus vaikus palieka nuošalyje, kol galiausiai praregi, kad materialiniais dalykais visko neužkiši. Vaikas nevaldomas, agresyvus, tėvai dar pradeda jį mušti, o jam nėra kur dėtis.
E. Urbonienė sakė sulaukianti nemažai sutrikusių policininkų skambučių, ypač per šventes, ilguosius savaitgalius, kai institucijos nedirba.
"Labai dažnai man skambina policijos pareigūnai vakare, klausia, ką daryti: liepsnoja šeimyninis konfliktas, yra mažas vaikas, tėvai tarpusavyje draskosi, klausia, kur tą mažylį dėti. Policininkas neturi teisės jo išsinešti. Vaiko teisių apsaugos darbuotojų reakcija dažnai būna neoperatyvi. Teisės aktai nėra iki galo ištobulinti...", - problemas vardino direktorė.
Konfederacijos direktorė džiaugėsi, jog Lietuvoje įsitvirtina socialinio darbuotojo institucija. "Šių specialistų vis daugėja. Reikia, kad savivaldybės suvoktų, jog šie specialistai yra jų pagalbininkai, nes dar yra savivaldybių, manančių, kad jų funkcija - kruopas išdalyti. Tai yra žmonės, kurie turi būti arčiausiai krizėje esančios šeimos, padėti, jei reikia nukreipti pas kitus specialistus. Tai po truputį pradeda veikti, bet iki tobulybės dar toli", - sakė E. Urbonienė. Pasak konfederacijos direktorės, jau ilgą laiką šnekama apie būtinybę įkurti specializuotus Krizių centrus, kuriuose būtų teikiama psichologinė, o jei reikia, ir gydytojo psichiatro pagalba.
Vilniuje veikia Vaiko raidos centras, kuris atlieka ypač didelį vaidmenį šiame kontekste, ten dirbama su vaikais, šeimomis. Bet tai tėra vienas centras.
"Psichologų labai trūksta, jų mažai ruošia, jų darbas nepakankamai apmokamas. Šalis pasižadėjo nuo 2008-2011 metų suteikti nemažą skaičių psichologinių konsultacijų krizinėse situacijose atsidūrusiems asmenims, tačiau sistema nesukurta", - sakė E. Urbonienė.
Ji neneigė, jog visuomenės švietimo akcijos, tokios kaip, pavyzdžiui, "Smurtui prieš vaikus - NE", yra itin svarbios. Viešinti problemą ir ugdyti visuomenės pilietiškumą būtina, tačiau smurtas nebus įveiktas tik valstybei už milijonus litų išplatinus lankstinukų, plakatų, sakė direktorė.
"Džiugu, kad šiais metais akciją nutarta rengti ne vien gegužę, bet visus metus. Epizodiškumas subanalina idėją. Vis dėlto švietėjiškų akcijų neužtenka, kova prieš smurtą turi būti kompleksinis, ilgalaikis darbas", - sakė E. Urbonienė.
Pasak konfederacijos direktorės, valstybiniu mastu sprendžiant šią opią problemą trūksta sutelktumo. Už ją skirtingais aspektais dabar atsakingos skirtingos ministerijos.
"Su šia problema dirba labai daug pareigūnų, NVO, bet visa tai daroma padrikai. Manome, jog Seime turi atsirasti Šeimos ir vaiko komitetas, o Vyriausybėje - tokia pat ministerija. Jau dešimt metų kalbama apie tai, jog biudžete turi būti išskirta eilutė vaiko gerovei, kad būtų galima analizuoti, efektyviau skirstyti lėšas", - pabrėžė E. Urbonienė.
Konfederacijos direktorė tvirtino, jog su šia problema reikia kovoti stiprinant šeimos institucijos vaidmenį visuomenėje. "Valstybė turi išreikšti remianti tradicinę šeimą - kurioje yra mama, tėtis, vaikai ar įvaikiai, ir investuoti į specialistus, kurie ištikus problemoms galėtų įsikišti ir padėti jas spręsti", - sakė E. Urbonienė.
Savivaldybių Vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2007 metais 1778 vaikai, t.y. 0,24 procento visų vaikų, patyrė smurtą. Didžiąją dalį, 56 proc., patirtų smurto atvejų sudaro fizinis smurtas, 38 proc. - psichologinis smurtas, 6 proc. - seksualinis smurtas.
Berniukai smurtą patiria dažniau nei mergaitės: 2007 metais 637 berniukai ir 351 mergaitė patyrė fizinį smurtą, tuo tarpu mergaitės dažniau nei berniukai patyrė seksualinę prievartą.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007 metais Lietuvoje nuo nusikalstamų veikų nukentėjo iš viso 4571 nepilnametis, tai yra 10,5 proc. mažiau negu 2006 metais. Nuo tėvų nukentėjo 614, arba 13,4 proc., nepilnamečių. Praėjusiais metais nuo tėvų nukentėjo 15,9 proc. mažiau nepilnamečių nei 2006-aisiais.
Lyginant su 2006 metais duomenimis, vaikų, patyrusių smurtą, padaugėjo: 2006 metais smurtą patyrė 1639 vaikai, tai yra per 130 vaikų daugiau nei pernai.
Tačiau didėjantį išaiškinamų smurto atvejų skaičių pareigūnai aiškina tuo, kad atsakingi specialistai išmoko geriau atpažinti ir įvertinti vaiko būklę, o visuomenė vis dažniau nelieka abejinga skriaudžiamiems vaikams ir vis labiau netoleruoja smurtinio elgesio.
Siekdama apginti vaikus nuo įvairaus pobūdžio smurto, patyčių bei mažinti smurto paplitimą ir kurti visuomenės be smurto kultūrą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendino Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą.
Apie 1500 vaikų ir jų šeimos narių suteikta nemokama socialinė, medicininė, teisinė ir psichologinė kompleksinė pagalba. Be to, sumažėjo vaikų, patiriančių smurtą, skaičius.
Tęsiant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą, vaikams ir jų šeimoms bus suteiktos kompleksinės paslaugos, mažės ilgalaikių neigiamų pasekmių rizika, bus užkirstas kelias tolesniems galimiems smurtiniams nusikaltimams, užtikrinta vaiko teisių apsauga.
Įgyvendinat šios programos priemones bus diegiamos specialios programos smurto paplitimui ir patyčioms mokykloje šalinti, tobulinama specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikacija, organizuojamos alternatyvaus poveikio priemonės smurtautojams.
Taip pat bus stengiamasi ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, suteikiant kuo daugiau informacijos apie smurtinio elgesio pasekmes, galimybes jo išvengti.