Pirma – jau nuo prigimties mes turime skirtingą kiekį skonio receptorių. Kuo jų daugiau, tuo žmogus mėgsta įvairesnius valgius, geriau jaučia valgomo maisto skonį. Profesionalūs vynų bei arbatos degustatoriai tokių receptorių turi du kartus daugiau negu kiti žmonės.
Antra, maisto valgymas priklauso ir nuo asmeninės patirties. Jeigu jūs kada nors apsinuodijote valgydamas žuvį, gali būti, kad visą gyvenimą jus tiesiog pykins vien pajutus žuvies kvapą. Aišku, mes suprantame kaip įsisavinami baltymai ir kokie naudingi žuvų riebalai.
Organizmas iš savo patirties mums signalizuoja: viskas, kas susiję su žuvies skoniu, potencialiai nevalgoma!
Trečia, apsinuodijus kokiu nors produktu gali reikšti, kad jūsų organizmas tiesiog nesusidoroja su jo virškinimu. Tipinis pavyzdys – nemėgstate pieno. Atrodo, toks naudingas produktas – tačiau jo tiesiog negalite pakęsti. Tikriausiai jūs priklausote tai pusei visų suaugusių žemės gyventojų, kurių organizme nesigamina laktozė, būtina pienui įsisavinti.
Negalite savęs priversti valgyti brokolių – visi šiuos kopūstus laiko dietiniu produktu, o jums jie atrodo kartūs ir neskanūs. Gali būti, kad esate iš tų žmonių, kurie specifiškai reaguoja į medžiagas (gliukozaminus), esančius šiose daržovėse.
Amerikos mokslininkai ištyrė, kad kai kurių žmonių skonio receptoriai ,,atpažįsta“ produktus, kuriuose yra šių medžiagų, kaip kartų ir netinkantį valgyti maistą. Teigiama, kad brokolių ,,nemėgimas“ pirmiausiai pasireiškė žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kuriose jaučiamas jodo trūkumas – kad būtų išvengta jo trūkumo.
Eksperimentai parodė, kad brokoliuose esančios medžiagos trukdo jodą įsisavinti organizme.
Įsiklausykite į save
Netikėtai atsiradęs skonio potraukis aiškiai rodo apie organizmo poreikius – į tai reikia kreipti dėmesį.
Potraukis sūriems produktams dažnai rodo natrio stygių (pavyzdžiui, po apsilankymo sporto salėje, kai gausiai prakaituojate ir druskos pašalinamos iš organizmo).
Jeigu staiga žmogus pradeda valgyti juodą duoną, gali reikšti, kad jam trūksta vitamino B.
Jeigu norisi mėsos – trūksta geležies. Jeigu norisi grietinės – vitamino A. Norite salotų su jūros kopūstais – jodo. Norisi bananų – organizmui trūksta magnio. Tai tarp kitko tas pats elementas, kuris stimuliuoja endorfinų gamybą – geros nuotaikos hormoną.
Kartą pas dietologą atėjo pacientė, turinti keistą problemą: jai visą laiką norėjosi kokteilio iš ledo ir... jūros smėlio. Maža to, ji kartą pasidarė šio kokteilio, skaniai išgėrė, nors suprato, kad tai visai nesusiję su sveikos mitybos pagrindais.
Vėliau išaiškėjo, kad ši moteris sirgo anemija – jos kraujyje trūko geležies. Šis susirgimas pasireiškia gyvybiškai svarbių elementų trūkumu, pvz. seleno, kuris kaip tik ir randamas smėlyje.
Pyragėliai besilaikantiems dietos
Dietinės mitybos kanonus reikia žinoti ir gerbti, tačiau nereikia jais aklai sekti. Įsiklausykite į savo organizmo poreikius ir nekankinkite savęs, laikydamiesi įvairių taisyklių, kurios jums gali būti visai netinkamos.
Nemėgstate pieno? Pabandykite jį pakeisti varške, kefyru, jogurtu, sūriu – kas nors iš paminėtų produktų jums vis tiek patiks. Negalite pakęsti daržovių? Paragaukite įvairių rūšių ir skirtingai paruoštų daržovių.
Jums taip norisi pyragėlio, o jūs laikotės dietos? Nesikankinkite, suvalgykite vieną; nuo jo tikrai nepriaugsite svorio, bet už tai jausitės ramiai. Tačiau saldumynai neturėtų tapti tarsi apdovanojimas už ką nors – nevalgykite, jausdamos stresą – nereikia, kad jūsų nuotaika priklausytų nuo cukraus kiekio. Pakeiskite saldainius ir pyragėlius javainiais arba medumi.
Kankinatės, nes norite suvalgyti ką nors neįprasto? Pasikonsultuokite su gydytoju, pasidarykite amino rūgščių ir mikroelementų tyrimus – tai visai paprasta. Tikriausiai gydytojas patars vartoti vitaminų (mineralų kompleksą), kas išlaisvins jus nuo skonio receptorių ,,išdaigų“.
Kai aš dar buvau embrionas
Skonio jutimo pagrindai atsiranda vaikystėje ir net anksčiau. Kaip ištyrė Amerikos Monel (Florida) centro gydytojai, pomėgis kokiems nors produktams formuojasi, kai mes dar esame motinos įsčiose.
Jeigu nėštumo metu ji valgė česnakus, karį arba vanilinį pudingą, tikėtina, kad mažylis taip pat juos pamėgs ir mielai valgys.
