Pasibaigus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių aktų, reglamentuojančių bebrų populiacijos apsaugą, galiojimui, šie žvėreliai buvo pradėti beatodairiškai naikinti. Kailiai, mėsa, sruogliai (bebro papilvės liaukų gaminamas sekretas, naudojamas parfumerijoje) turėjo didelės vertės, todėl žmonės rizikavo ir žvėrelius medžiojo nelegaliai.
Bebrai ėmė grįžti į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo. Atplaukė iš Baltarusijos Nemunu, jų buvo įvežta ir iš kitų valstybių ir reaklimatizuota. 1970 m. Lietuvoje jų gyveno apie 6 tūkstančius, o 1985 m. – jau apie 11 tūkstančių.
Limituota bebrų medžioklė Lietuvoje buvo leista 1967 m. – Merkyje sugauti pirmieji 23 žvėreliai. Pradžioje jų ištekliai buvo negausūs, todėl juos leista gaudyti tik pagal licencijas.
Kas lėmė populiacijos gausėjimą
Sovietiniais metais suaugusio bebro kailis turėjo didelę vertę – prilygo darbininko mėnesiniam atlyginimui. Gali būti, kad kaip tik dėl šios priežasties kailiniai žvėreliai būdavo gaudomi ir nelegaliai. Tuomet bebrai gyveno ežeruose, upėse, natūraliuose upeliuose. Kol buvo prižiūrima melioracijos griovių sistema, ten jie tiesiog neturėjo sąlygų įsikurti. Tai galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių subalansuotą bebrų populiacijos gausėjimą ir plitimą.
Didieji populiacijos pokyčiai prasidėjo maždaug nuo 1995 m., kai dėl kritusios kailių paklausos bebrų beveik niekas nemedžiojo. Jie pradėjo plaukti į melioracijos griovius, kurių nešienaujami krantai ir pakrantės per keletą metų apaugo krūmais. Populiacija augo greitai - 1995 m. Lietuvoje gyveno 18,5 tūkstančio, 2005 – apie 21, 2007 – apie 31 tūkstantį bebrų.
Bebrų medžioklė intensyvėja
Jau kelintą sezoną bebrų medžioklė intensyvėja – atsirado firmų, superkančių kailius, daug kas maistui pradėjo vartoti tikrai skanią ir vertingą bebrieną.
Nuo 2003 m. medžioklės taisyklės leidžia bebrus šaudyti. Šie gyvūnai aktyvūs prietemoje ar naktį, todėl juos medžioti būdavo naudojami žibintai. Laikantis Europos Sąjungos buveinių direktyvos reikalavimų, nuo 2000 m. naktinė medžioklė su dirbtiniais šviesos šaltiniais uždrausta (išskyrus šernų medžiojimą). Beje, dirbtiniai šviesos šaltiniai buvo draudžiami ir 1926 m. priimtame medžioklės įstatyme.
Ar galima sumažinti bebrų daromą žalą, valdyti populiaciją? Be abejo. Tą ne tik leidžia, bet ir reglamentuoja atitinkami teisės aktai.
Nuo rugpjūčio iki balandžio
Medžiotojų kolektyvai – klubai ar būreliai – patys sprendžia, kiek savo plotuose gali turėti vadinamųjų neperspektyvių (nesaugomų) bebraviečių. Jos paprastai būna melioracijos grioviuose, vertingame miške. Be didesnės žalos populiacijai jas galima pašalinti, sugaudyti ir žvėrelius. Bebrų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios – aštuonis su puse mėnesio. Laiko tam tikrai yra pakankamai.
Nemedžioklės teritorijose - miestuose, apsaugos zonose, kur nėra suformuoti medžioklės plotų vienetai, - už bebrų populiacijos reguliavimą atsakingi šių plotų valdytojai, seniūnijos ar savivaldybės. Jei tokiose vietose atsiranda per daug bebrų, seniūnijos iš regionų aplinkos apsaugos departamentų gauna leidimus populiacijoms reguliuoti. Galima pasitelkti ir medžiotojus. Medžiojimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į esamas sąlygas – pavyzdžiui, gyvenamose teritorijose bebrai gaudomi tik spąstais.
Žalą atlygina medžiotojai
Svarbi sąlyga, verčianti medžioklės plotų naudotojus reguliuoti bebrų populiacijos gausą, yra LR medžioklės įstatymo 18 straipsnis. Vadovaujantis juo, medžioklės plotų naudotojai turi atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (ir bebrų) padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, jei šiuose sklypuose nėra uždrausta medžioti.
Žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo privalo išsiųsti prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo seniūnijai. Seniūnas, gavęs tokį prašymą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas įvertinti žalą, kurią pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą “Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui” apskaičiavimo metodiką nustato nuostolių skaičiavimo komisija. Pinigai už padarytą žalą turi būti sumokėti per mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę šį sprendimą apskųsti teismui.
Tačiau laukti nereikia – kiekvienas, pamatęs, kad jo pievas ir laukus tvindo bebrų pastatyta užtvanka, apie tai turi pranešti medžiotojų klubo valdybos pirmininkui ir šis skubiai imsis priemonių.
Vertingus medžius reikia saugoti
Kai kada bebrai į sodus ir parkus atplaukia gana iš toli. Tai pastebėjus, reikėtų apsaugoti vertingiausius medžius - ant žievės papurkšti nemalonaus kvapo medžiagų. Kartais molis sumaišomas su mėšlu, pridedama stipriai kvepiančių medžiagų ir šiuo mišiniu nutepama medžių kelminė dalis.
Pavasarį ir vasarą bebrai mistų tik žole, o medelius ir krūmus pradeda graužti rugsėjo pabaigoje. Gyvenant netoli bebrų pamėgto upelio ar ežero, apsaugos priemonių pravartu imtis iš anksto. Ežero pakrantėje esančių vertingų medžių kamienus patartina taip pat patepti ar apipurkšti stipriai kvepiančiomis medžiagomis.
Medžių kamienus galima apsukti tinklu, nendrių kūliais, polietileno plėvele.
