– Skiriasi tuo, kad skirtingos komandos. O pernai buvo tas pats spaudimas, tas pats ir šiemet. Nieko naujo.
– Šiemet CSKA švenčia savo 85 metų jubiliejų, todėl nesėkmė pusfinalyje būtų tolygi tragedijai?
– Nežinau dėl tragedijos. Krepšinis yra krepšinis, pralaimėtume tai pralaimėtume. Aišku, visi tikisi laimėti, bet žiūrėsime, kaip bus po rungtynių.
– Simas Jasaitis minėjo, kad Jums „Tau Ceramica“ skirs pagrindinį dėmesį gynyboje. Tikitės ypatingos globos pusfinalyje?
– Manau, kad turėtų visą komandą prižiūrėti. Nežinau, ar aš būsiu kažkoks išskirtinis. Kaip ir mes stengsimės stabdyti visą komandą, taip ir jie. Aišku, žiūrės silpnąsias, stipriąsias puses, bandys pasinaudoti. Žiūrėsime, kas nutiks.
– Ką prieš pusfinalio mačą akcentuoja treneriai?
– Nenoriu dabar sakyti, paskui dar sužinos (juokiasi, – red.). Analizuojame kaip ir kiekvieną komandą, ieškome silpnų pusių. Dabar analizuojame „Tau Ceramica“.
– Kaip manote baigsis kitas pusfinalis?
– Sunku pasakyti, geros komandos žaidžia. Aš nemėgstu ir nenoriu nieko prognozuoti. Man atrodo, jos turi po 50 proc. galimybių.
– Sienos komandoje rungtyniauja du lietuviai. Gal „Montepaschi“ jausite didesnę simpatiją?
– Be abejo, kada žiūri kaip lietuviai žaidžia su kažkuo kitu, palaikai juos. Jeigu žaidi tarpusavyje, norisi laimėti.
– Ar galimas finalo rungtynes „Šiškauskas prieš Sienos lietuvius“ būtų galima vadinti svajonių finalu?
– Mano svajonių finalas? Nežinau, aš nesirenku prieš ką žaisti. Visų pirma reikia laimėti pusfinalyje, o paskui žiūrėsime dėl finalo. Kas bus, tas bus.
