Po trumpos ekskursijos po LSE pastatų koridorius, sales ir biblioteką užsukame į nedidelę universiteto kavinę nusipirkti arbatos. Prie kasos randame dar vieną lietuvaitę. Galiausiai įsitaisome ant stogo. Studentams čia ne tik nedraudžiama užlipti – viršuje net pastatyti keli staliukai su kėdėmis.
Lietuvoje trumpam liko tik būsimieji medikai
Laura baigė tarptautinio bakalaureato klasę Vilniaus licėjuje. Nors čia besimokantys paaugliai mokosi itin daug ir yra vertinami kitaip nei jų bendraamžiai, merginos pažymiai buvo konvertuoti taip, kad ji neteko pranašumo prieš bendraamžius. Todėl kelias į užsienį abiturientei, kaip ir daugumai jos klasės draugų, buvo bene vienintelis pasirinkimas.
Lietuvoje liko tik keli, norintys studijuoti mediciną – į šią specialybę britų universitetuose pakliūti sunku, todėl jie nusprendė metus pasimokyti gimtinėje ir vėliau bandyti stoti užsienyje.
Tuo tarpu Monika jau spėjo ne tik baigti tarptautinio verslo studijas Talino universitete „Concordia“ (dabar – „Audentes“), bet ir padirbėti. „Žinojau, kad socialiniuose moksluose LSE yra antras universitetas pasaulyje po Harvardo. Septynerius metus dirbau, kaupiausi, galvojau, kur stoti. Radau šitą programą, nutariau pabandyti ir vos nenumiriau iš laimės, kai sužinojau, kad įstojau“, - su šypsena prisimena mergina.
Pagal galiojančią tvarką abiturientai, norintys studijuoti LSE, iki sausio 15 d. turi pateikti paraišką su spėjamais pažymiais, o jau pavasario pradžioje sužino, ar įstojo. Tiesa, dar reikia pateikti motyvacinį laišką, rekomendaciją, išlaikyti anglų kalbos testą.
Tuo tarpu Monikai, be analogiško testo ir rekomendacijų, buvo svarbi darbo patirtis. Jai pavyko įstoti, mat Taline buvo gavusi ne tik estišką, bet ir amerikietišką diplomą, ir dar su pagyrimu. Baigusieji studijas Lietuvoje į LSE priimami tik jei turi magistro diplomą.
Stumia į priekį visose srityse
Anot Lauryno, išlaidų studijuojant reikia tik pragyvenimui, mat susimokėti už mokslą lietuviai pasiėmė paskolas iš valstybės. Pinigus jie turės grąžinti pradėję gauti atlyginimą. Tokios paskolos yra beprocentės, priskaičiuojamos tik infliacijai lygios palūkanos. Skolintis pinigų studijoms iš Didžiosios Britanijos gali visi ES piliečiai. Atvykusieji iš kitų šalių ne tik negauna paskolų, bet ir už mokslą moka kelis kartus daugiau.
DELFI pašnekovų manymu, tokia paskolų sistema yra protinga, mat ji leidžia studijuoti nepriklausomai nuo piniginės storio, o pinigus grąžinti reikia tik atsistojus ant kojų. Jie sakė girdintys Lietuvoje likusių draugų skundus, kad reikia mokėti už universitetus. „Visi įpratę, kad mokslas turi būti nemokamas“, - ironizavo Laura.
Ji nesiryžo lyginti studijų pobūdžio ir sunkumo Lietuvoje bei LSE. Tačiau šiame universitete iš studentų reikalaujama ne tik konkretaus dalyko žinių, bet ir „judėjimo į priekį visomis prasmėmis“. „Negali užsidaryti kambaryje ir mokytis. Turi žinoti viską ir visose srityse“, - aiškino mergina.
„Čia svarbus visapusiškumas, - antrino Monika. – Mums pasakė tiesiai šviesiai – norime, kad pradėtumėte mąstyti, turėtumėte savo nuomonę, ugdytumėte kritinį mąstymą, skaitytumėte „The Economist“, „Financial Times“, žiūrėtumėte CNN, BBC, eitumėte į kompanijų renginius, įvairių pranešėjų – nuo Valdo Adamkaus iki (JAV ekonomisto) Alano Greenspano – paskaitas, knygų pristatymus. Kasdien būna po kelis panašius renginius“.
Pasak Lauros, akiratį plečia jau pats gyvenimas Londone. Papildomo dalyko – tarptautinės teisės – ją moko Tarptautinio Teisingumo Teismo atstovė. Studentai analizuoja LSE, Oksfordo, Kembridžo universitetų profesorių parašytas knygas.
Lygiai taip pat jaunuoliai raginami domėtis menu – rengiami klasikinės muzikos koncertai, diskusijos apie vaizduojamąjį meną, „gyvo“ piešimo ir pozavimo sesijos, veikia maždaug 160 įvairių draugijų (nuo mezgimo iki filosofijos ir operos).
„Nežinau, kaip lietuviai reaguoja, kai CV nurodai, jog universitete priklausei kokiai nors draugijai. Tačiau Anglijoje darbdaviai į tai kreipia dėmesį. Draugijos yra neatsiejama universiteto dalis“, - pasakojo Laura.
Lietuviai ir kinai – stropesni studentai
Paklausta, ar po tokios užklasinės veiklos lieka laiko studijoms, maždaug dešimčiai draugijų priklausanti Monika šypsodamasi linkteli galvą: „Kuo mažiau laiko turi, tuo geriau viską organizuoji“.
LSE studentams vyksta nedaug paskaitų (pavyzdžiui, Laura auditorijose sėdi po 12 val. per savaitę), tačiau dar dukart tiek laiko reikia skirti savarankiškam darbui. Tiesa, mergina tikina visų 30 val. tam neišnaudojanti, tačiau Laurynas prisimena pirmame kurse savarankiškai mokydavęsis ir po 50 val.
„Galvojau, kad bus daugiau studentavimo, - sako Monika. – Taline buvo kitokia sistema – visas laikas suskirstytas. O čia laiką skiri renginiams, susitikimams, grupėms, ėjimui į kompanijas. Vakarėlių būna minimaliai“.
Egzaminus studentai iš kiekvieno dalyko laiko tik mokslo metų pabaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad susizgribti galima tik įpusėjus pavasariui. „Mokausi keturių dalykų. Kiekvienam kas savaitę reikia parašyti po darbą. Jis neprivalomas, bet paprastai atnešame. Aš ne visada nešu, bet žinau, ko esu nenunešęs. Nenoriu, kad tai akumuliuotųsi. LSE baigę žmonės sako, kad čia viskas laisva. Iki egzaminų gali daryti ką nori. Bet aš iš baimės jausmo mokausi“, - prisipažįsta Laurynas.
Tiesa, jaunuoliai ir čia studijavimą mėgsta derinti su studentavimu. Vienos baliuje šokusi Laura tikina rašo darbus pristatydavusi tvarkingai: „Bet yra ir žmonių, kurie nuo ryto iki vakaro sėdi koridoriuose, nieko neveikia, parsiranda ryte. Šalia manęs gyvena aukšto prižiūrėtojas, tai gaivina juos iš ryto. Esu tikra, kad kitą dieną jie nepristato namų darbų“.
Du trečdalius studentų sudaro ne Jungtinės Karalystės piliečiai, pusę – atvykėliai iš ne ES valstybių. Vien Monikos kurse mokosi 60 žmonių iš 36 valstybių: tarp keturių britų nė vieno tikro anglo, iš Baltijos valstybių – ji viena, dar vienas – atvykęs iš Skandinavijos. Tarp studentų itin daug kinų, kurie, anot Lauros, yra tokie pat stropūs studentai kaip ir lietuviai.
„Vakariečiai vidury mokslo metų važiuoja slidinėti, sugeba vidury sausio mane ištempti į Barseloną, dalyvauja draugijų veikloje. O lietuviai atvažiavo dirbti ir daug pasiekti, todėl mokosi nemažai“, - aiškina Laura. Tačiau Monika priduria, kad visi studentai, geriausi iš geriausių, žino, jog mokosi puikiame universitete, ir yra suinteresuoti gauti diplomą.
Iš Lietuvos vizijos gimė Baltijos šalių draugija
Pamatę, kad tarp daugiau nei pusantro šimto draugijų nėra nė vienos, susijusios su Baltijos šalimis, nors draugijas turi skandinavai, prancūzai, studentai iš kitų didžiųjų šalių, lietuvaičiai nusprendė ištaisyti šią klaidą. Idėja nebuvo nauja, bet anksčiau jos niekam taip ir nepavyko paversti realybe.
Pirmiausia Monika ir Laura tautiečiams pasiūlė dalyvauti konkurse „Padovanok Lietuvai viziją“. Po linksmos diskusijos aludėje viziją merginoms teko rašyti dviese, tačiau bendravimas tuo nesibaigė. Įkalbinusios prisijungti latvius ir estus, galiausiai jos prieš gerą mėnesį įregistravo Baltijos šalių draugiją.
Dabar draugijai priklauso 21 studentas – tiek pavyko suburti per vieną dieną. Pusė narių – lietuviai, beveik trečdalis – latviai, likusieji – estai. Draugija dar turėtų plėstis, mat kaimynai dar nesurado visų savo tautiečių, besimokančių LSE.
Baltijos šalių draugijos prezidente išrinkta Laura. Viena estė tapo sekretorė, o finansininku paskirtas latvių studentas.
„Smagu, kad draugiją, kuri bus ir po šimto metų pradėjome kurti mes, lietuviai“, - džiaugėsi Monika.
Dilema: pokyčiai pasaulyje arba milijonai
Sakoma, jog LSE studentai nori arba pakeisti pasaulį, arba tapti milijonieriais. Pradėjus kalbėti apie tokį pasirinkimą ir klausiami, ar po studijų grįš gimtinėn, lietuviai tik šypteli.
„Važiuosime į Lietuvą“, - tvirtai atšauna Monika, tačiau iš karto pradeda juoktis. Laura iš karto prisipažįsta nežinanti, kaip elgsis, o Laurynas nutęsia: „Kaip čia politiškai korektiškai pasakius… Aš dirbsiu čia. Noriu dirbti Sityje, bent porą metų. O po to… Nežinau. Studijuosiu magistrantūroje“.
Ne vienas užsienyje mokslus baigęs lietuvis skundžiasi, esą jų diplomas kartais tampa ne privalumu, o trūkumu. Net Lauros bičiuliai, studijuojantys kituose britų universitetuose, nuogąstauja, ar Lietuvos kompanijos bei institucijos yra girdėję jų aukštąsias mokyklas.
Tačiau DELFI pašnekovai neabejoja, kad gimtinėje nesunkiai rastų darbą ir netgi gautų neblogas pareigas. Ne vienos kompanijos atstovas jau domėjosi, ar jiems būtų įdomus darbas Lietuvoje. „Dabar – pats tas metas, kai gali atnešti pasaulį į Lietuvą. Net iš Anglijos matyti, kad Lietuva turi privalumų, bet ji kol kas labai lokali, - kalbėjo Laura. – Svarbu, kad į Lietuvą grįžta žmonės, turintys platesnį supratimą. Tose institucijose reikia pasaulinio požiūrio“.
Studentai tikino, kad gimtinėje lengviau nei užsienyje padaryti greitą karjerą. „Aš per trumpą laiką Lietuvoje pasiekiau daugiau, nei būčiau pasiekusi Anglijoje“, - tikina Monika. Tačiau, Lauros teigimu, LSE absolventai žino savo vertę ir sugrįžę bet ko veikti nenorėtų.
Dar viena priežastis, sulaikanti lietuvius Londone, - galimybė būti Europos ir pasaulio įvykių centre: kasdien praeiti per Sitį, pro BBC. „Sunku išvažiuoti, nes Londone šiaip smagu. Bet yra neblogų universitetų mažesniuose miestuose. Štai aš iš šešių atostogų savaičių Lietuvoje prabuvau tris dienas, o mano draugai – visą laiką. Jiems nusibodęs geriantis Anglijos kaimas“, - sakė Laura.
Tarp buvusių studentų – ir karaliai, ir rokeriai
LSE yra vienas geriausiai pasaulyje vertinamų universitetų socialinių, politikos ir ekonomikos mokslų srityse. Mintis įkurti tokią aukštąją mokyklą gimė keturiems vadinamosios Fabianų draugijos (britų socialistų judėjimo) nariams, tarp kurių buvo dramaturgas George’as Bernard’as Shaw, per pusryčius 1894 m. rugpjūčio 4 d. Universitetą 1895 m. įkūrė du iš ketveriukės – Beatrice ir Sidney’is Webbai.
Šią aukštąją mokyklą baigė arba joje dėstė 13 Nobelio premijos laureatų, tarp absolventų – dešimtys Didžiosios Britanijos ir kitų šalių politikų, aukštas pareigas įvairiose institucijose einančių žmonių, visuomenės veikėjų.
Danijos karalienė Margaretė II, buvęs Europos Komisijos vadovas ir Italijos premjeras Romano Prodis, buvęs JAV prezidentas Johnas F. Kennedy’is, „Rolling Stones“ lyderis seras Mickas Jaggeris, buvusi Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky – tik keli visuomenei puikiai žinomų asmenų, kuriems teko mokytis LSE.
Dabar čia studijuoja apie 7,5 tūkst. žmonių iš 160 valstybių. Jie gali naudotis didžiausia pasaulyje akademine socialinių mokslų biblioteka, kurioje sukaupti 4 mln. egzempliorių įvairių leidinių. Neseniai atliktas jos atnaujinimas atsiėjo 35 mln. svarų.