Alergologai dar ilgai ginčysis dėl to, kokia žiedadulkių koncentracija jau yra pavojinga – 50-60 žiedadulkių viename kubiniame metre ar mažiau. Bet dėl vieno dalyko galima neabejoti: balandžio viduryje kiekviename kubiniame metre miestų oro būna ne mažiau 5000 žiedadulkių. Ir dešimtys verkiančių, sloguojančių ir čiaudinčių žmonių eilėse pas alergologus.
Net vasarinis pievos žolių žydėjimo metas kelia mažiau problemų. Atostogų metu yra galimybė išvykti už tūkstančių kilometrų nuo žydėjimo epicentro. O kas paleis darbuotoją iš miesto vidury pavasario? Todėl tenka kentėti ir ruoštis kovai.
Iki žydėjimo sezono pradžios nuo poliozių galima bent iš dalies apsisaugoti intensyviu injekciniu kursu. Sergantiesiems alergijomis dvi savaites būna švirkščiami preparatai, garantuojantys, kad jei poliozė ir prasidės, tai ji pasibaigs kur kas greičiau ir bus gerokai lengvesnė. Būtina sąlyga: taip gydytis reikia pradėti likus bent savaitei-dviems iki žiedadulkių pasklidimo.
Vaistinės vitrinose
Jei intensyvios injekcijų terapijos laiką jau praleidote, tai belieka vienas kelias: nespecifinė terapija. Arba, kalbant paprasčiau, vaistais slopinti alergijų simptomus. O čia, kaip pasakų kryžkelėje, sergantieji alergija gali rinktis iš trijų kelių: antihistamininai kraujagysles sutraukiantys preparatai, kromonai ir hormoniniai preparatai. Ką rinktis ir kokiu eiliškumu?
Antihistamininiai kraujagysles sutraukiantys preparatai – tai antialerginių ir kraujagysles siaurinančių preparatų derinys. Kainuoja nebrangiai, veikia greitai, o kai kurie ir gana ilgai. Bet dėl to žmonės gali jais pradėti piktnaudžiauti ir po dešimties dienų suserga medikamentiniu rinitu, kuris galų gale priverčia kreiptis pas chirurgus. Ir nesvarbu, kokia pasirinkto vaisto forma: purškalas, lašai ar nosies geliai.
Saugi kraujagysles sutraukiančių preparatų vartojimo trukmė: 5 dienos, maksimaliai – savaitė.
Kromonai – tai junginiai, stabilizuojantys putliųjų ląstelių membranas. Būtent šios ląstelės, į organizmą patekus alergenams, į kraują išskiria histaminus, kurie sukelia tinimą, ašarojimą ir gleivių išsiskyrimą. Pagrindinis šios klasės preparatas – natrio kromoglikatas. Kromonus nesibaiminant galima vartoti gana ilgą laiką: medikui prižiūrint gydymo kursas gali tęstis iki pusmečio. Nepageidaujamais poveikiais šie vaistai praktiškai nepasižymi, bet ir jų efektyvumas nėra didelis. Be to, tabletes tenka gerti 3-4 kartus per dieną.
Vietinio vartojimo hormoniniai preparatai yra labai veiksmingi, pradeda veikti greitai ir veikia ilgai. Bet jie yra ganėtinai brangūs. Bet į juos medikai labai atsargiai žiūri ne dėl kainos: ne iki galo išsiaiškinta, kokia yra hormonų patekimo iš gleivinės į sisteminę kraujotaką rizika. O tai jau sukeltų gana nemalonių poveikių.
Medikai rekomenduoja gydymą pradėti nuo kromonų. Antihistamininiai ir kraujagysles sutraukiantys preparatai tinka stiprių alergijos priepuolių atvejais. O hormonus geriau būtų pasilikti tiems atvejams, kai reikalinga sunkioji artilerija.
Dar galima nosies ertmę kelis kartus praplauti preparatais nuo tinimo. Iš pradžių iš nosies ertmės ištraukiamos visos gleivės, o po to ji praplaunama vaistiniu preparatu. Daugelis otolaringologų tokio gydymo būdo nevertina ir teigia, kad jis gali traumuoti gleivinę. Bet kuriuo atveju, tokiu gydymosi būdu piktnaudžiauti nereikia. Bet tai yra gana efektyvus metodas, o 7-10 procedūrų pakanka pasiruošti pavojingo periodo sutikimui.
Ir namų sienos kelia grėsmę
Deja, balandį alergiškus žmones kankina ne vien žiedadulkės. Yra dar ir pelėsiniai grybeliai. Būtent dabar, kai pradeda šildyti saulė, o oro drėgnumas didelis, pelėsiai į aplinką išmeta begales sporų. Pavojingi seni pastatai su drėgnomis sienomis ir pertvaromis. Ypač aktyvūs pelėsiniai grybeliai būna pasibaigus šildymo sezonui.
Jei esate alergiški grybeliams, tai grėsmę jums kelia po žiemos nesutvarkyti gėlynai ir parkai. Pernykščiai lapai – ideali terpė grybeliams daugintis. Jie puikiai jaučiasi ir rusiškoje pirtyje. O saunoje, kur oras būna sausas ir karštas, galite jaustis saugūs. Alergologai netgi rekomenduoja pavasarį dažniau pasikaitinti saunoje.
Beje, dėl drėgmės namuose suaktyvėja ir dulkių blusos – jos taip pat yra stiprūs alergenai. Bet kova su jomis – tai atskiro pokalbio tema kiekvienam metų laikui.
Zyzimas – pavojingas
Balandžio pabaigoje laukia ir dar viena nelaimė: geliantys vabzdžiai. Kitaip tariant, bitės širšės, vapsvos ir panašūs vabzdžiai. Nuo jų purškalai ir lašai neapsaugos, o keliama grėsmė gali būti netgi mirtina.
Jei bitės įgėlimas jums bent kartą sukėlė alerginę reakciją – pavyzdžiui, akių ar skruostų sutinimą – kitas kartas gali būti ir paskutinis.
Bet kuriuo atveju, būklės pablogėjimas be jokios abejonės bus reikšmingas. Ir labai greitas – toks greitas, kad ir į medikus kreiptis kartais nesuspėjama. Išeitis viena: nuolat po ranka turėti rinkinį nuo šoko. O susirinkti jį galima bet kurioje vaistinėje.
Vaistinėlėje turėkite ampulę su adrenalinu, keletą ampulių su deksametazonu ir švirkštą. Jei jums įgėlė vabzdys, į įkandimo vietą tučtuojau sušvirkškite adrenalino – kuo skubiau, tuo geriau, kad nuodų neįsisavintų gretimi audiniai. Po to į raumenis sušvirkškite deksametazoną. Ir skubiai vykite pas medikus – kai sprendžiamas gyvybės ir mirties klausimas, delsti nelabai išmintinga.
Astma: ar ji jums gresia?
Alerginis rinitas mūsų kraštuose pernelyg ilgai vertinamas kaip nelabai svarbus dalykas. Bet pastaraisiais metais požiūris pradėjo keistis. Pasirodo, alerginis rinitas praktiškai visada sukelia astmą, o astma visada būna lydima alerginio rinito. Ir gydyti geriausia abi ligas iš karto.
Jei esu alergiškas, ar aš jau sergu astma? Ir kokio ji laipsnio? Į šį klausimą atsakyti labai paprasta. Pakanka bet kurioje poliklinikoje atlikti funkcinio kvėpavimo tyrimus. Juos gali atlikti pulmonologas arba alergologas.
Ar kiekvienas sergantysis alerginiu rinitu turėtų taip pasitikrinti kvėpavimą? Šiuo atveju smalsumas – labai sveikintinas dalykas, kuris turėtų pasirėkšti kartą per metus.
