Jis sulaukė ilgosios pertraukos ir pagaliau galėjo apkabinti brolį. 7 mėnesius nesimatę Lavrinovičiai spėjo persimesti vos keliais sakiniais, kai Darjušas turėjo vėl prisijungti prie komandos ant atsarginių suolelio.
Kšyštofas iš Sienos "Montepschi" klubo pasiprašė laisvos paros tam, kad galėtų Turine pasimatyti su broliu. Po rungtynių abu išskubėjo į viešbutį, kuriame su komanda įsikūręs Darjušas.
„Iš Sienos komandos pusės nebuvo jokių „išleist-neišleist“. Paprašiau, jie man sudarė grafiką ir treniruotėje turiu pasirodyti tik šeštadienį vakare“, – savo klubo vadovų supratingumu džiaugėsi K. Lavrinovičius.
Penktadienį po pietų Kšyštofas sėdo į automobilį ir išsiruošė į beveik penkių valandų kelionę. Tam, kad krepšininkas nepavargtų, automobilį vairuoti pasisiūlė trečiasis „Montepaschi“ treneris.
Atvykęs į Turiną, „Montepaschi“ aukštaūgis susitiko ne tik su broliu, bet ir savo buvusios Kazanės komandos draugais. Jis atidžiai sekė, kaip šiems sekasi aikštėje.
„Išgvenu dėl „Uniks“. Visgi ten seni draugai. Malonu juos pamatyti, trenerius, klubo valdžią“, – sakė dvejus metus Kazanėje praleidęs krepšininkas.
Tolimą kelią sukoręs Kšyštofas liūdėjo tik dėl to, kad negali matyti rungtyniaujančio brolio. Prieš pat finalinio aštuoneto varžybas Darjušą surietė nugaros skausmai ir „Uniks“ liko be savo pagrindinio vidurio puolėjo.
Žaisdami be naudingiausio krepšininko, „Uniks“ antroje dvikovos dalyje turėjo pripažinti Žeronos „Akasvayu“ pranašumą ir baigė savo pasirodymą ULEB taurės turnyre.
O brolių laukė ilgas vakaras.
„Laukia daug kalbų - juk nesimatėme 7 mėnesius“, – paaiškina Kšyštofas.
