Neseniai prasidėjusio Rusijos aukščiausiosios lygos čempionato vieno iš favoritų CSKA klubo senbuvis atsakydamas į klausimus teigė, jog būdamas profesionalas trenerio sprendimų niekada neginčija.
Žaidžia ten, kur reikia
- Tikriausiai jus galima priskirti prie nedaugelio universalių žaidėjų, kurie aikštėje sugeba žaisti visose pozicijose?
- Apie tai tegu sprendžia specialistai. Tačiau dėl komandos iš tiesų esu pasirengęs ir galiu žaisti įvairiose pozicijose. Be abejo, vienur jaučiuosi geriau, kitur - šiek tiek prasčiau, tačiau trenerio sprendimų niekada neginčiju. Aš - profesionalas ir jei treneris mano, kad Šemberas gali pakeisti traumuotą ar diskvalifikuotą krašto gynėją, vadinasi, tą dieną tokia ir bus mano pozicija aikštėje.
- O kur jums pačiam mieliausia žaisti?
- Geriausiai jaučiuosi atraminio saugo ir vidurio gynėjo pozicijose.
- Šį sezoną kaip tik ir žaidžiate atraminio saugo pozicijoje. Kaip manote, koks turėtų būti tokio žaidėjo griaunamųjų ir kuriamųjų savybių santykis?
- Sakyčiau, maždaug 70 ir 30. Juk atraminis saugas pirmiausia atsakingas už savo vartų saugumą. Antra vertus, perėmęs kamuolį, jis turi ne tik pradėti ataką ir priimti teisingiausią sprendimą, bet, pagal galimybes, privalo padėti užbaigti ataką.
- Jei atraminio saugo gynybiniai veiksmai tokie svarbūs, tai kodėl, komandai praleidus įvartį, vidurio linijos žaidėjai taip retai kritikuojami?
- Iš tiesų dažniausiai dėl praleisto įvarčio kaltinami gynėjai ir vartininkas. Nors gintis privalo visi aikštėje esantys žaidėjai. Ir jei saugai prastai atlieka gynybines funkcijas, už jų esantiems gynėjams būna labai sunku - tenka dvigubai paplušėti.
Svarbiausia - apsiginti
- Galbūt todėl šiuolaikiniame futbole atraminių saugų vaidmuo tampa vis svarbesnis, o jų kaina - vis didesnė?
- Taip, tai akivaizdi tendencija. Ir nors žiūrovai dažniausiai pastebi puolėjų ir atakuojančių žaidėjų veiksmus ir jais žavisi, o gynybinio plano saugai - griovėjai lieka šešėlyje, būtent nuo jų profesionalaus juodo darbo aikštėje dažniausiai priklauso rungtynių baigtis.
- Nuo pat mažens kiekvienas nori mušti įvarčius. Tačiau, bent jau iš spaudos ložės atrodo, kad jums tai visai nerūpi. Ar tai tiesa, ar tik apgaulingas įspūdis?
- Na, aš irgi nesupykčiau, jei mano pavardė dažniau nušvistų švieslentėje. Tačiau aikštėje reikia laikytis žaidybinės drausmės. Tad pirmiausia atlieku savo tiesiogines pareigas - rūpinuosi vartų saugumu. O įvarčiais lai džiaugiasi kiti.
Tarp čempionato favoritų
- Šių metų Rusijos čempionate buvo jau keturi turai. Visuose CSKA mačuose žaidėte pagrindinės sudėties komandoje. Kaip vertinate komandos žaidimą ir rezultatus?
- Žaidimas pamažu gerėja. Pirmajame ture pasirodėme prastai, tačiau antrajame su Samaros "Krylja Sovetov" ir trečiajame - su Ramenskojės "Saturnu" žaidėme kur kas geriau ir pelnytai nugalėjome.
- O ką galite pasakyti apie artimiausią varžovą - Grozno "Tereką"?
- Nesu gerai susipažinęs su šia komanda. Mačiau jos žaidimą keliose apžvalgose, bet to nepakanka. Vis dėlto neabejoju, kad mūsų laukia nelengvos rungtynės. Grozne į rungtynes susirenka daug žiūrovų, kurie karštai palaiko savo komandą, o ši savo ruožtu stengiasi jų neapvilti. Tačiau mums trys taškai reikalingi ne mažiau nei "Terekui", tad kovosime tik dėl pergalės. (Po pokalbio su D. Šemberu netrukus CSKA žaidė svečiuose su "Tereku" ir pralaimėjo 0:1, o D. Šemberas buvo įspėtas - red. past.)
- Kurias komandas po pirmųjų turų galėtumėte pavadinti Rusijos čempionato favoritėmis?
- Kaip įprasta, tai būtų Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo "Zenit", Maskvos "Spartak" ir "Lokomotiv". Nevertėtų pamiršti ir neblogai startavusių Maskvos "Dinamo" bei Kazanės "Rubin" ekipų. Jei jau apie tai prabilome, man labai patiko Kazanės komandos žaidimas išvykose su "Lokomotiv" ir "Zenit". Jie nepuolė strimgalviais atakuoti, o patikimai gynėsi ir labai pavojingai kontratakavo. Būtent toks žaidimo receptas Kazanės "Rubin" komandai ir atnešė keturias pergales bei leido įsitvirtinti lyderio pozicijoje.
Lietuvoje futbolui stinga dėmesio
- Pakalbėkime apie Lietuvos rinktinę. Kokie tikslai jai keliami šį rudenį prasidėsiančiame atrankos į pasaulio čempionatą turnyre?
- Mums keliamas vienas tikslas - užimti kuo aukštesnę vietą. Tačiau, realiai vertinant Lietuvos rinktinės galimybes, mums kol kas labai sunku konkuruoti su tokiomis futbolo valstybėmis kaip Prancūzija, Rumunija ar Serbija.
- Ar prisimenate Benjamino Zelkevičiaus laikų Vilniaus "Žalgirio" komandą?
- Be abejonės. Tais laikais su tėčiu nuolatos lankydavomės "Žalgirio" rungtynėse. Tada buvo nereali komanda, už kurią sirgo visa Lietuva, o per rungtynes visada būdavo perpildytas stadionas.
- Tikriausiai šiais laikais Lietuvoje futbolui tenka mažiau dėmesio?
- Palyginti su krepšiniu - futbolui apskritai nelieka jokio dėmesio. Ką ir kalbėti, jei net normalaus futbolo stadiono neturime, o nacionalinio stadiono statyba vėl sustabdyta. Man dėl to labai apmaudu. Argi galima taip elgtis su populiariausia pasaulyje sporto šaka?
