Kaip rodo patirtis, vagiliauti vaiką dažnai paskatina psichologiniai dalykai. Vagystė – tai lyg susikaupusio vidinio pykčio išraiška. O kaip žinome, vaikas netampa piktas nei iš šio, nei iš to. Iš pradžių artimi žmonės iš vaiko atima vidinę šilumą, dvasinį komfortą, kitais žodžiais, apvagia vaiką, nesuteikdami jam begalinės meilės.
Instinktyvi jo reakcija – pačiam pradėti vogti. Pasąmonėje jis tikisi, kad pavogti daiktai užtikrins dvasinį stabilumą, kompensuos prarastus šiltus jausmus, padės rasti vidinę ramybę. Vėliau, be abejo, jis išgyvena stiprų kaltės, gėdos jausmą. Susidaro uždaras ratas, iš kurio be artimųjų pagalbos išsikapstyti nepaprastai sunku.
Išprovokavo mamos elgesys
Teko konsultuoti svetimus daiktus mėgstančią pasisavinti 10 metų mergaitę. Į konsultaciją ją atvedė močiutė, kuri labiausiai ir rūpinosi anūkės emocine gerove. Kalbantis paaiškėjo, jog vagiliauti mergaitė pradėjo, kai išsiskyrė jos tėvai. Kitą šeimą sukūrusi mama susilaukė kūdikio, o pirmąją dukrą pradėjo ignoruoti.
Skaudžiausia, jog ji nuolat prikišdavo mergaitei, esą ši yra „gryna tėvo kopija“ ir ją net pykina nuo šios minties. Neišlaikiusi įtampos dešimtmetė pradėjo prastai mokytis, blogai elgtis klasėje, o galiausiai – ir vogti visai jai nereikalingus daiktus.
Kadangi mama savo pozicijos dukters atžvilgiu net neketino keisti, nenorėjo ir bendradarbiauti sprendžiant mergaitės problemas, pakeisti vaiko elgesį buvo sunku. Mergaitės artimieji, kad ir kokie jie būtų geranoriški, pakeisti tikros motinos negali. Be abejo, jų dėmesys ir rūpestis mergaitei svarbūs, bet tai neskatina keistis.
Problemos sprendimo būdas
Ką daryti ir kaip reaguoti pastebėjus, jog vaikas pradėjo savintis svetimus daiktus? Labai svarbu laiku reaguoti į tokį netinkamą vaiko elgesį ir išsiaiškinti, iš kur visa tai, t. y. kokios bėdos slegia vaiką.
Neskubėkite savo vaiko vadinti vagišiumi, nes taip galite tik dar labiau paskatinti jo netinkamą elgesį. Pabandykite ramiai pasikalbėti su vaiku šiuo opiu klausimu. Pokalbių prireiks kelių. Nesitikėkite, kad vaikas iš karto puls atsiverti – reikia laiko, kad jis suvoktų priežastis, kodėl taip daro. Beje, kuo vaikas mažesnis, tuo daugiau laiko tam prireiks.
Kai vaikas suvokia ir pripažįsta savo bėdą, svarbu neatstumti jo, parodyti, kad esate nusiteikę jam padėti ir nesiruošiate palikti vieno.
Bendradarbiavimas – pats efektyviausias būdas problemoms spręsti. Vienas vaikas nepajėgus įveikti savo bėdos, o be jo pagalbos jūs irgi bejėgiai ką nors pakeisti. Tad sunkiausiomis akimirkomis neišsižadėkite savo vaikų, o suteikite jiems paramą, pagalbą, dalykitės atsakomybe.
