Oro uoste, bagažo atsiėmimo salėje stovi transporto bilietų automatas. Paspaudus mygtuką, gaunu bilietą, kuriuo galiu naudotis 80 min. Kelionė traukiniu iš oro uosto į traukinių stotį trunka 6 min. Daugiausia viešbučių yra netoli traukinių stoties. Taigi oro uoste gautos nemokamos transporto kortelės visiškai užtenka nuvykti iki viešbučio. Kontrolės atveju svarbu turėti įsėdimo į lėktuvą kuponą.
Viešbutyje transporto kortelės geriau paprašyti, nes siūlyti jos niekas nepuola. Keliautojams su mažesniu biudžetu galiu parekomentuoti City Hostel. Nors tai jaunimo nakvynės namai, amžiaus apribojimo nėra. Nakvynės kaina, priklausomai nuo kambario, 32-43 frankai. Kambariai švarūs, tvarkingi. Maitinimo nėra, bet yra virtuvė su visa reikalinga įranga ir indais.
Tualetai ir dušai bendri koridoriui, bet jų yra pakamai, nes eilės nesusidaro. Gal kiek kebliau vakare, kai visi puola gamintis vakarienę vienu metu. Palikus 10 frankų užstatą, galima gauti raktą nuo spintelės maistui ir rakinamą skyrelį šaldytuve. Maniau, kad šiame hostelyje apsistoja studentai, bet, pasirodo, klydau. Virtuvėje sukiojosi tiek šeimos, tiek į konferenciją atvykę užsieniečiai, tiek autoparodos darbuotojai.
Ženeva, turinti daugiau nei 20 parkų, laikoma vienu žalesnių Europos miestų. Kadangi kovo mėnesį ten augmenija mažai skiriasi nuo lietuviškos, vyrauja ne žaluma, o pilkuma.
Ženeva sunkiai įsivaizduojama be fontano Jet d‘eau. Iššokantis į viršų 140 metrų, tai pats aukščiausias pasaulio fontanas. Prie jo galima prieiti molu. Mano smalsumas baigėsi tuo, kad pasisukus vėjui fontano purslai tiško ant manęs visu smarkumu. Rezultatas panašus kaip užsipylus kibirą vandens. Po tokio dušo teko nutraukti pasivaikščiojimą ežero pakrante. Likau nepamačiusi gėlių laikrodžio, kurį sudaro 6500 gėlių, o jų kompozicija keičiama keletą kartų per metus.
Šiek tiek keista tokiame mieste lankytinų vietų sąraše matyti rusų cerkvę. Statinys su žėrinčiais saulėje paauksuotais kupolais išsiskiria pastatų pilkumoje, tačiau yra gana nedidelis, jaukus.
Mėgstu senamiesčius. Ten paprastai būna mažiau mašinų, daugiau jaukių kavinukių, siaurų gatvelių ir įdomių pastatų. Ženevos senamiestis turi visa tai, bet didelio įspūdžio nepalieka. Kažkoks jis man pasirodo nedidukas.
Senamiestyje stovi Šv. Petro katedra – seniausias ir įspūdingiausias Ženevos statinys. Katedra buvo pradėta statyti 1160 metais, o jos statyba tęsėsi 400 metų. Vis dėlto įspūdingiausia, ką joje galima pamatyti, tai už 4 frankus užlipti į šiaurinį bokštą iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.
Taip džiaugiausi, radusi senamiestį, kas nėra labai paprasta, gyvenant stoties rajone, kad pritrūko laiko apsilankyti Suvienytųjų Nacijų organizacijos Europos būstinėje. Įėjimas 8,5 frankai, dirba iki 16 val. Reikia turėti pasą.
Nerimta, bet malonu – Paquils rajonas, netoli stoties. Neoficialus „Raudonųjų Žibintų kvartalas“. Kas jame ieško nuotykių, o aš dairiausi vietos vakarienei, nes įvairiausių šalių restoranėlių - daugybė. Įvairiausių šalių virtuvė, įvairiausios kainos, pasirinkimas tikrai platus. Antro patiekalo kaina - maždaug 20-30 frankų. Tikėtis švaros, tvarkos ir ramybės tokiame rajone neverta, bet maisto galima rasti tikrai puikaus.
Sunku pasakyti, kuo Ženeva gali sužavėti keliautoją. Ilgai prisiminsiu fontaną, o visa kita - kaip daugelyje Europos miestų.
