Paprasčiausias atsakymas yra toks: erotiniai vaizdai tiesiog žadina žmonių, ypač vyrų, vaizduotę kaip „relišeriai“, arba seksualiniai stimulai. Didesnė dalis augalų ir gyvūnų tam reikalui naudoja lakias medžiagas - feromonus. Tiesa, paukščių patinai pasipuošia puošniomis uodegomis ir gieda, svirpliai ir žiogai - čirškia, o jonvabaliai - šviečia.
Tačiau žmogaus patelės vietoj feromoninio jaudinimo pradėjo jaudinti priešingą lytį iškirtinai vizualiai - nes homo sapiensai atsistojo ant kojų ir ėmė toliau matyti. Todėl erotinė produkcija nieko ypatingo neatranda - juk vyriškai akiai nėra didelio skirtumo – ar jis mato gyvą moterį, ar jos atvaizdą ekrane bei popieriuje.
Žinoma, su šiuo vaizdu negali pasimylėti, tačiau vyras turi tam reikalui ranką, kuri, kaip žinia, mėgsta aktyvią veiklą. Ir vaikų nuo to neatsiranda, ir ligos neplinta. Seksologai Masters ir Johnsons dar šešiasdešimtųjų metų pabaigoje įrodė, kad moterų orgazmas pasiekiamas greičiau ir būna stipresnis, kai jos masturbuojasi, nei kai mylisi su vyrais. Tai kuo bloga ta erotinė produkcija?
Šios produkcijos būta ir praeituose amžiuose – pradedant indų bei graikų erotiniu menu ir baigiant septyniasdešimtųjų metų seksualine revoliucija Vakaruose. Per paskutinį XX amžiaus ketvirtį, pavyzdžiui, triskart padaugėjo moterų, jaučiančių orgazmą, moterys tapo aktyvesnės sekso metu ir Vakarai beveik visur atsisakė Viktorijos laikų puritonizmo.
Malonumas vėl atgavo savo teises prieš pareigą ir moralę. Atsiradus AIDS, atsirado ir saugaus sekso propaganda. O jos dalis - erotikos ir porno produkcija. Pradėjo atrodyti, kad seksui atsirado labai gera dirva vystytis.
Tačiau atsirado duomenų, paneigiančių šį požiūrį.
Pirmiausia paaiškėjo, kad žmones, nors ir nesąmoningai, vis dėlto veikia feromonai. Ir katės, kurios namuose per morčių kažkodėl ima glaustytis ne prie moterų, o prie vyrų, kai ką jaučia. O striptizo šokėjos ovuliacijų dienomis neatsitiktinai uždirba keliskart daugiau pinigų, nei kitomis dienomis.
Jei pasąmonėje mus veikia kvapai, tai vizualinė erotinė produkcija sujaudina žmones tik iš dalies. Tuomet ir pats susijaudinimas, ir orgazmas ima stokoti to, ką duoda pasitenkinimas su gyva partnere. Surogatas yra surogatas. Ilgainiui dėl tokio surogatinio pasitenkinimo kaupiasi pasąmonintas nusivylimas.
Antra, išaiškėjo, kad pripratę prie vizualinės erotikos vyrai ima nerealistiškai vertinti save ir savo partneres. Porno aktoriai su didelėmis varpomis mažina vyrų su normaliomis varpomis pasitikėjimą savimi. Jie ima labiau gėdytis savo varpų ir tampa seksualiai pasyvesniais.
Turėję mažai lytinės patirties jaunuoliai ir merginos apskritai ima laukti iš sekso to, ką jie mato filmuose: susijaudinimo akimirksniu, nevaržomo analinio bei oralinio sekso bei daugybinių orgazmų.
Moterų, žiūrinčių žurnalus su pusnuogėmis gražuolėmis, savęs vertinimas statistiškai patikimai krenta. O moterys su kritusiu savęs vertinimu ima labiau varžytis savo kūno, savo seksualinių reakcijų, todėl sekse tampa labiau suvaržytos.
Trečia, paaiškėjo, kad pokario metais subrendusi seksualinė revoliucija daug dėmesio skyrė mechaninei sekso pusei ir moterų seksualinei laisvei, tačiau neatsižvelgė į emocinius moterų poreikius. Vizualinė sekso produkcija iš viso nepalieka moterims galimybių prisirišti.
Taip, feminizmas ilgai kritikavo požiūrį, pagal kurį moteris trokšta tik vieno partnerio. Buvo aiškinama, kad tai - vyrams patogi pozicija. Tačiau net ir sušvelnėjus lytinei moralei mechaninis seksas su įvairiais partneriais pasirodė visai priimtinas moterims. Jos ėmė svajoti apie ištikimą artimą draugą, sugebantį pasirūpinti vaikais.
Nemaža dalis moterų, išbandžiusių ir virtualų seksą, ir netgi seksą keliese, ir gyvenimą komunose, grįžo prie tradicinio gyvenimo su vienu partneriu. O indų meilės meno – tantros - atstovai nenustojo teigti, kad moteriai energetiškai sveikiau turėti vieną partnerį.
Taigi paaiškėjo, kad daug nuogų kūnų ir aistringų dūsavimų ekranuose bei popieriuje - tai tik seksualinės laisvės imitacija. Ji panaši į bandymą pasitenkinti kulinarine knyga su spalvotomis patiekalų nuotraukomis. Ar bandėte kada nors taip pasisotinti?
