Pamokanti istorija
Vokietijos Konstitucinis teismas, narpliodamas brolio ir sesers, susilaukusių keturių vaikų, bylos peripetijas, pripažino, kad lytinis gyvenimas su artimu giminaičiu yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pinigine bauda. Teisėjai savo sprendimu ne tik apgynė įprastą šeimos sampratą, bet ir priminė visuomenei, kad tokie ryšiai kenkia vaikų sveikatai. Du iš keturių šios šeimos vaikų yra neįgalūs.
Brolis ir sesuo augo skirtingose šeimose. Jie susitiko tik prieš 8 metus, kai kitoje šeimoje augęs jaunuolis nusprendė susirasti savo biologinius tėvus. Jam tuomet buvo 24-eri, seseriai – 16-ika. Už lytinius santykius su seserimi vyriškis jau dvejus metus kalėjo. Jis buvo paleistas pirma laiko – patenkinus jo prašymą, tačiau po paskutinio teismo sprendimo vyriškiui vėl teks grįžti į kalėjimą.
Kaip bebūtų keista, ši istorija Vokietijoje pradėta narplioti ne tiek dėl smerktinų santykių, kiek dėl diskusijų, ar nevertėtų panaikinti šalies įstatymuose numatytą bausmę už lytinius santykius tarp vyro ir sesers.
Pats vyriškis teigė nežinojęs, kad už savo gyvenimo būdą gali atsidurti kalėjime. Jis teigė, kad miegoti vienoje lovoje su seserimi pradėjo po tikrosios motinos mirties. Vienas kitam jie buvo vienintelis ramstis ir netrukus tapo neatskiriami. Kada buvo peržengta riba, nei vienas nepastebėjo.
Pasaulinė praktika
Lietuvoje ši pora greičiausiai susilauktų tik viešo pasmerkimo. Bausmė už lytinius santykius su giminaičiais taip pat netaikoma, Nyderlanduose, Liuksemburge, Portugalijoje, Turkijoje, Belgijoje, Japonijoje, Lotynų Amerikos bei kai kuriose kitose valstybėse. Prieš kraujomaišą užsimerkiama net Italijoje, nebent žmonės labai piktintųsi.
Kinijoje draudžiamos tik vedybos tarp tos pačios pavardės asmenų. Polinezijos salose draudžiami lytiniai santykiai tarp motinos ir sūnaus, tačiau tarp tėvo ir dukters – leidžiami. O štai arabams pusbrolių ir pusseserių vedybos yra visiškai normalus reiškinys. Tokios vedybos dažniausiai siejamos su giminės stiprinimo bei turtiniais motyvais.
Lietuvos civilinis kodeksas draudžia tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėms, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
Antros eilės pusbroliai ir pusseserės tuoktis jau gali, tiesa, tik ne bažnyčioje. Kunigas sutuoktų tik trečios eilės giminaičius. Krikščionybės įsitvirtinimo laikais buvo draudžiama tuoktis net septintos eilės giminaičiams.
Kraujomaiša buvo įprasta
Kadaise lytiniai santykiai tarp giminaičių buvo pakankamai paplitę. Pagal Senąjį Testamentą pirmasis incestas įvyko tarp Adomo ir Ievos vaikų, iš kurių ir atsirado žmonija. Inkų valdovai, Egipto faraonai, norėdami išsaugoti savo kilmingumą, taip pat tuokdavosi tik su giminaičiais. Už savo brolio buvo ištekėjusi ir garsioji Kleopatra.
Nepaisant neigiamos krikščionių nuostatos į giminaičių santuokas, viduramžiais jos buvo paplitusios tarp Europos karalių. Taip valdovai saugojo savo „mėlynąjį“ kraują. Su šia mada siejama tais laikais paplitusi karališka liga – hemofilija, dėl kurios sutrinka kraujo krešėjimas. Žmogus galėjo mirtinai nukraujuoti net nuo nedidelio įbrėžimo.
Taip pat liaudyje paplitusi nuostata, kad Dievo bausmė už nuodėmingą ryšį – psichiškai ar fiziškai nesveiki vaikai. Esą vos trečdalis tokioje sąjungoje gimusių vaikų neturi jokių įgimtų negalavimų.
Anot genetikų, rizika sirgti retomis paveldimomis ligomis tokiems vaikams iš tiesų yra didesnė. Mat giminaičiai turi panašius genus, lemiančius tą pačią ligą. Jų organizmuose šie genai nėra dominuojantys, todėl ligos nesukelia. Tačiau jei vaikas gauna net du tokius genus – po vieną iš kiekvieno tėvo, liga pasireikš.
Nuslėpti giminystę įmanoma
Paklausta, ar pasitaikė kuriozų dėl norinčių susituokti giminaičių, Vilniaus savivaldybės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Dalia Sivickienė tik nusijuokė. Esą tokie atvejai neįsivaizduojami.
„Pasitaiko, kad sutampa pavardės ir net tėvavardžiai, tačiau juk tai nereiškia, kad jie giminės. Jei kyla kažkoks įtarimas, pakalbiname žmones, tačiau labai atsargiai, beveik juokaudami, kad jie neįsižeistų. Žinoma, jie gali ir nepasakyti tiesos, - sakė pašnekovė. - Tačiau kas būtų, jei kiekvienos poros klausinėtume? Natūralu, kad žmonės pradėtų skųstis.
Anot jos, metrikacijos skyrius nėra gavęs nei vieno skundo, pranešančio apie tai, kad sutuokė giminaičius. „Žmonės dabar pakankamai apsišvietę, žino tokių santuokų medicinines pasekmes, suvokia, kad gali subyrėti į šipulius ne tik jų, bet ir jų vaikų gyvenimai. Kita vertus, gal tokių ryšių Lietuvoje šimtai, bet kol jie nebando jų įteisinti, mes apie juos nežinome“, - svarstė tarnautoja.
Moralinė ar teisinė dilema?
„Lytinis potraukis šeimos nariams žmonių vadinamas iškrypimu. Literatūroje naudojamas neutralesnis terminas – parafilija. Tai seksualinis elgesys, neatitinkantis nusistovėjusių visuomenės normų“, - teigė psichologas Gediminas Navaitis.
Anot jo, tokie santykiai ardo šeimos struktūrą, nes tampa nebeaišku, kas yra kas. Pavyzdžiui, ką reiškia tėvo ar brolio apkabinimas – globos ženklas ar vyro dėmesys moteriai?
„Pirmiausiai tokios santuokos nepriimtinos kultūriniu aspektu. Todėl, kai žmonės pastebėjo, kad jos nepalankios ir palikuonių sveikatai, apsigimimai pradėti vadinti Dievo rykšte. Santuokos tarp tolimų giminaičių didelių moralinių pasekmių jau neturi, tačiau vaikų sveikatai jos vis tiek nėra palankios“, - įsitikinęs pašnekovas.
Tačiau Lietuvoje, anot G. Navaičio, draudžiama tik oficiali santuoka tarp giminaičių. Tuo tarpu lytiniai santykiai, jei abi pusės – jau pilnamečiai, įstatymais visiškai nereguliuojami.
Pasak advokatės Viktorijos Čivilytės-Gylienės, iš romėnų teisės atėjęs draudimas tuoktis giminaičiams susijęs, be kita ko, ir su turto paveldėjimu. „Juk sudėliotos eilės – kas, po ko ir kiek paveldi po tėvų mirties. Kraujomaišos atveju gali nutikti taip, kad aš paveldžiu ir kaip sutuoktinis, ir kaip įpėdinis. Ir taip broliai pjaunasi dėl paveldėjimo, o kas būtų tada?“ – juokavo pašnekovė.
V. Čivilytė-Gylienė neatmeta galimybės, kad broliai ir seserys gali pamilti vienas kitą nežinodami, kad yra giminaičiai. Taip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje susituokė skirtingose šeimose augę dvyniai ir tik vėliau sužinojo, kas esą.
Tuo tarpu atvejai, kai dukra gimdo tėvo vaiką, o motina – sūnaus, su kuriuo miegojo nuo mažumės, teisininkės manymu, visgi susiję su išžaginimu, psichikos problemomis arba alkoholizmu. Įvykus kraujomaišai, registruojami realūs vaiko tėvai. Taigi tas pats asmuo gali būti ir tėvu, ir seneliu.
