Tyrimo metu buvo apklausta 18 moterų, kurios atstovavo įtakingiausioms Lietuvos partijoms. Bandyta išsiaiškinti, kurie veiksniai padeda, o kurie trukdo moterims sėkmingai dalyvauti politikoje.
Pastebėta, kad savo kompetenciją nuvertina pačios moterys. „Moterų nors ir trumpi pasisakymai vyrams sukelia neadekvačią reakciją. Moterys kaltinamos emocingumu, neurotiškumu. Jie matyt įpratę šalia savęs matyti mimozas, gražuoles, jiems linksinčias ir nešiojančias jų portfelius, o ne tvirtas, stiprias, protingas moteris“, - įsitikinusi viena respondentė.
„Daug pavyzdžių, kai moterys nori daug ką įgyvendinti, atlikti daug darbų, bet turi pasitenkinti visko mažesnėmis porcijomis: mažesniais finansais, žemesnėmis pareigybėmis, įtakos zonomis. Tik naivuolis gali šito nematyti“, - mano kita.
Respondentės, kalbėdamos apie skirtingą vyrų ir moterų politinę kompetenciją, pabrėžė, kad vyras politikoje atneša idėją, bet ją įgyvendina moteris. Moterys yra nuoseklesnės, kruopštesnės, nes vyrai neįžiūri smulkmenų. Vyrai tradiciškai supranta, kad jeigu pasakė – vadinasi, įrodė, pagrindė, o štai moterims reikia ilgai įrodinėti, argumentuoti.
Taip pat moterys įsitikinusios, kad politinėje aplinkoje vyrauja vyriškas „macho“, varžantis moteris ir atimantis iš jų drąsą konkuruoti politinėje kovoje. Todėl jos dažniau pasirenka darbą ne politinėse organizacijose, bet visuomeninėse, labdaros organizacijose, arba visas jėgas atiduoda sėkmingai profesinei karjerai.
Moterys – tik puošmena akims?
Politinė kompetencija įgyjama veikloje, pradėjus dirbti partinėje grupelėje, o tai užima laiko. Moterys, norėdamos dalyvauti politiniame gyvenime, patiria daug kliūčių. Joms tenka rinktis tarp šeimos pareigų ir politinės karjeros, politinio išsilavinimo bei lėšų stokos.
„Pereinamuoju laikotarpiu į laisvos rinkos ekonomiką moterys, būdamos socialiai lankstesnės ir atsakingesnės už šeimos ir vaikų gerovę, prisiėmė didesnę namų ūkio naštą nei vyrai, todėl jų politinis dalyvavimas inertiškas“, - pastebėjo tyrimą pristačiusi Šiaulių universiteto lyčių studijų instituto direktorė doc. dr. Virginija Šidlauskienė.
Moterų šeiminis gyvenimas trukdo joms dalyvauti neformaliuose susitikimuose – medžioklėse, žvejyboje, sporto rungtynėse, gimtadienių ar įmonių šventėse, vakarėliuose po darbo. Tuo tarpu svarbūs partiniai sprendimai priimami ne partinių susirinkimų metu, bet išskirtinai vyriškose teritorijose.
Dar viena problema, kad dabartinė švietimo sistema negarantuoja lygiavertės mergaičių ir berniukų politinės socializacijos. Mergaitės nuo mažens mokomos būti moterimis, rūpintis savo grožiu, todėl manoma, kad jos daugiau dėmesio turėtų skirti blakstienų tušui, o ne politikos žinioms įgyti.
Tuo tarpu berniukai, žaisdami žaidimus, mokomi komandinių veiksmų, kaip laimėti ir pralaimėti. Todėl vyrai nuo kūdikystės išmoksta tarpasmeninių santykių taisyklių ir pripažįsta, kad darbas kokybiškai atliekamas kooperuojantis.
Anot V. Šidlauskienės, artimiausioje ateityje moterų politikoje taip pat nedaugės. Mat norint išmokti dirbti su auditorija, įtikinėti, parodyti save, reikia laiko. Pagaliau reikia ir psichologinės ištvermės – mokytis pralaimėti kovą, kad laimėtum paskutinį mūšį, netgi nusižengti savo moralei, kad partija išsilaikytų koalicijoje.
Pašnekovė pastebėjo, kad net ir projektuodamos save politinei veiklai, moterys renkasi sferas, nesusijusias su didele įtaka: socialinę, švietimo arba kultūrinę. Jei pasitaiko medikių, nurodoma ir medicina. „O kur „vaikšto“ pagrindiniai pinigai ir gimsta įtakos? Infrastruktūroje, ekonomikoje. Moterys šiose srityse pasirengimo neturi“, - teigė pašnekovė.
Sociologės manymu, šias problemas išspręstų politinio išprusimo mokymo įstaigos moterims, kurios labai populiarios Amerikoje. Beje, idėja steigti politikių akademiją moterų organizacijose diskutuota jau prieš 5 metus.
Moterių politikių iniciatyvą skatinantį projektą trejus metus vykdė Kauno moters užimtumo ir informacijos centras. Projekte dalyvavo beveik 600 moterų iš 10 Lietuvos miestų ir miestelių. Buvo rengiami seminarai, įkurti 9 moterų politikių klubai, sukurta moterų politikių duomenų bazė.
Moterys atsiriboja nuo lyties
„Dar viena problema, kad moterys neįžvelgia savo lyties specifikos. Kai labai aukštose pozicijose buvusioms politikėms uždavėme klausimą, ką jos, kaip moterys, galėtų pasiūlyti, kad būtų racionaliau pertvarkyta transporto struktūra, apvažiavimo keliai, šaligatviai, jos labai nustebo. Esą kuo čia dėtos moterys?
Aš, pavyzdžiui, visada stebėjausi, kodėl šaligatvis nutiestas prie pat greitkelio, todėl vežimėliuose mamų vežami vaikai turi kvėpuoti švino junginiais. Tuomet politikės prisipažino apie tai nepagalvojusios“, - pasakojo sociologė.
Anot jos, moterys nesuvokia, kad lytimi galima pasinaudoti kaip privalumu. „Vyrauja nuostata, kad politikai turėtų remtis tuo, kas parašyta protingose knygose. Tačiau mes, moterys ir vyrai, dar turime ir labai asmeninę, gyvenimišką patirtį, kuria verta pasinaudoti priimant politinius sprendimus“, - įsitikinusi V. Šidlauskienė.
Pavyzdžiui, kiekvienai vaiką auginančiai moteriai būtinas patogus vežimėlis. Regis, visiškai menkas dalykas, lyginat su globalinėmis problemomis. Tačiau konstruktoriams tektų gerokai palaužyti galvą, kad atsirastų vežimėlis, kuris atitiktų visus šiuolaikinės moters poreikius. Tai tik linksmas pavyzdys, tačiau jis, anot V. Šidlauskienės, leidžia suprasti, apie kokius paprastus dalykus turėtų pagalvoti politikai.
Tuo tarpu dauguma žinomų politikių atsiriboja nuo lyčių svarbos, neturi socialinio jautrumo moterų problemoms, negina moterų teisių teisindamosios, kad joms svarbios visų visuomenės narių problemos. Taip susidaro paradoksali situacija: moterų visuomenė pradeda nepasitikėti moterų politine veikla.
Kita vertus, pernai į savivaldybių tarybas kandidatavo rekordinis skaičius moterų – 40 proc. 22 proc., arba 337 moterims, rinkimai buvo sėkmingi.
Pagal moterų skaičių valdžioje pasaulyje pirmauja Ruanda (Centrinė Afrika) – 48,8 proc. Europoje ryškiai išsiskiria Švedija, kur valdžioje yra 47,3 proc. moterų, Suomija – 38 proc., Norvegija – 37,9 proc., Danija – 36,9 proc. Lietuva tarp pasaulio valstybių užima maždaug 38-tą vietą.
Nė vienos moters valdžioje nėra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Solomonų salose, Saudo Arabijoje, Katare, Bahreine bei dar keliose valstybėse.
