Bene labiausiai kurorte besilankantys slidininkai vertina erdvės platybių pojūtį, kurį sukuria Kaukazo kalnų landšaftas. Kadangi čia dar nėra tokių lankytojų srautų, kaip, pavyzdžiui, Alpėse, čiuožiant nuo kalno nereikia saugotis, kad neatsitrenktum į kitą slidininką. Norint pasikelti į kalną, prie keltuvo taip pat nėra jokių eilių. Taigi norintiems pailsėti nuo minios sąlygos čia idealios.
Atskiro dėmesio vertas ir kalniečių gruzinų svetingumas. Kiekvienas centas čia dar neskaičiuojamas. Taip pat neišblėsęs ir pasitikėjimas žmonėmis. Tuo įsitikino ir Lietuvos bei Latvijos žurnalistai bendrovės „airBaltic“ surengtos kelionės metu.
Su dviem klientėmis mokomojoje trasoje sąžiningai už maždaug 44 litus valandą atidirbęs instruktorius po pietų pasisiūlė nusileisti su jomis normalia trasa nemokamai. Jo dėka pirmą kartą ant slidžių stovėjusi mergina, kurią jis praktiškai nuleido nuo kalno, patyrė tokį nepakartojamą įspūdį, kad įsimylėjo šią sporto šaką, kaip teigė ji pati, visam gyvenimui.
Viena grupės mergina, pamiršusi į kalnus pasiimti akinius, be kurių čia sunku ilgai išbūti lauke, nusprendė išsinuomoti bent slidininkų akinius. „Kam tau imti šituos, jei galiu duoti geresnius?“ – pareiškė nuomos punkte dirbantis gruzinas, nusiimdamas savo akinius. Už šią paslaugą jis nepaėmė nė cento.
Laisvo nusileidimo meka
Maždaug 120 kilometrų nuo Tbilisio nutolęs kalnų kurortas įsikūręs maždaug 2000 metrų aukštyje. Kelionė iš Gruzijos sostinės į Gudauri istoriniu Kaukazo karo keliu trunka apie porą valandų.
Jos metu neįmanoma atplėšti akių nuo autobusiuko lango. Nuostabus kraštovaizdis, stūksančios cerkvės ant uolų, kuriose kadaise Dievo pagalbos prašydavo už savo nepriklausomybę su persais ar rusais kovojantys gruzinų kariai, jaudulį keliantys serpantinai – norisi nepraleisti nei vienos grožybės.
Pats kurortas dar labai jaunas ir neturi savo veido. Tie, kurie lankėsi čia pernai, šiemet kurorto nebeatpažino – statiniai jame auga kaip grybai, todėl jis labiau panašus į statybų aikštelę. Tačiau įrengtuose viešbučiuose – švaru ir jauku. Tiesa, norintiems gyventi prabangiau, teks pakloti ne mažiau 80 dolerių (176 litų).
Vietiniams gruzinams tai sunkiai įkandamos kainos, tačiau jie čia mėgsta su šeima atvykti vienai dienai ar savaitgaliui. Teko matyti 4-5 metų vaikų, kurie jau puikiai valdo slides. Ilgesniam laikui gruzinai vyksta į kitą slidinėjimo kurortą – 200 kilomentrų nuo Tbilisio esantį Bakuriani, kuris žymiai pigesnis, tačiau ir mažiau pritaikytas užsienio turistams.
Anot instruktorių, čia lankosi turistai iš Izraelio, Vokietijos, Japonijos ir netgi savo kuerortus turinčios Austrijos. Taip pat kurortą mėgsta ukrainiečiai, o kai atsivers sienos su Rusija, plūstels ir šios šalies piliečiai.
Slidinėjimo sezonas čia tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio. Lapkritį ir gegužę taip pat galima slidinėti, tačiau dažniausiai ne visomis trasomis. Šiuo metu kurorte yra keturios trasos. Į jas kelia trys keltuvai.
Aukščiausias taškas, nuo kurio prasideda 2 kilometrų raudonoji trasa, - 3007 metrų. Išlipus antrojo keltuvo sustojime, galima čiuožti dviem trasomis – 3,5 kilometrų raudonąja ir 3 kilometrų mėlynąja. Pats ilgiausias nusileidimas siekia 7 kilometrus.
Tačiau labiausiai kurortas garsėja vadinamuoju laisvu nusileidimu, kai čiuožiama ne trasomis, o tiesiog laukais. Sąlygos čia tam puikios – storas sniego sluoksnis, nėra akmenų, bei minios žmonių, per kurią reikėtų brautis, bei galima nebijoti sniego lavinų – dėl specifinio landšafto jos čia neįmanomos.
Norint įsitikinti, kad šios sniego platybės turi gydomąjį poveikį sielai, užtenka vos porą valandų pasivaikščioti po kurortą. Užplūsta tokia maloni ramybė bei pasitikėjimas savimi, kad net tie, kurie dievagojosi ant slidžių nestosią, po pusdienio ryžtasi jas išbandyti.
Keletas skaičių
Slidžių ir batų nuoma visai dienai kainuoja apie 58 litus. Dienos abonementas keltuvams, kurie Gruzijos valdžiai kainavo 7 mln. dolerių, kainuoja apie 38 litus. Vieną kartą keltuvu galima pasikelti maždaug už 6 litus. Jei šį malonumą norėsite išbandyti prieš trasų uždarymą, jus įleis nemokamai.
Oficialiai keltuvai veikia nuo 10 iki 17 val., tačiau apie 21 val. jie vėl atidaromi, nes yra norinčių čiuožti ir naktį. Į trasas pernai investuota 4 mln. dolerių. Tiesa, jos vis dar nėra tokios kokybiškos, kaip Europoje, tačiau sniegas čia išties puikus.
Patiekalų kainos viešbučiuose ir kavinėse – maždaug nuo 12 litų. Tradicinis gruzinų šašlykas kainuoja apie 18 litų, tačiau porcijos tikrai užtenka dviem žmonėms. Tiesa, prie šašlyko teks užsisakyti daržovių ir garnyro. Mat visi patiekalai čia ruošiami atskirai.
Skrydis lėktuvu iš Rygos į Tbilisi „airBaltic“ lėktuvu į abi puses jums kainuos apie 500 litų. Bilietais būtina pasirūpinti iš anksto, nes reisas labai populiarus.
Skrendant su didesniu draugų būreliu verta pasinaudoti galimybe pamatyti ir pačią Gruziją. Kadangi pragyvenimo lygis šioje šalyje mažesnis nei Lietuvoje, gidų paslaugos tikrai bus įkandamos, o jų dėmesys tikrai nustebins. Gruzinai vis dar laikosi senųjų svetingumo tradicijų, todėl svečių pageidavimas jiems įstatymas. Kad svečiai išsivežtų kuo geresnius atsiminimus apie šalį, jie pasiruošę dirbti visą parą.
