Sidabras naikina bakterijas
Šiuo metu odontologijos pasaulyje itin plačiai paplitusios šviesoje kietėjančios plombos, paprastai vadinamos tiesiog helio plombomis. Kai kuriuose privačiuose kabinetuose tai – vienintelis pasirinkimas suaugusiems pacientams.
„Apie sidabro amalgamos plombas prisimena gal tik vienas pacientas per metus. Deja, jam negalime padėti, nes neturime nei šių plombų, nei joms ruošti reikalingos įrangos“, – paaiškino sostinėje įsikūrusios klinikos „Gidenta“ odontologė Olga Siniakova.
Tačiau trylikos metų darbo patirtį turinti odontologė pripažino, kad sukurti patikimesnės už amalgamos plombą kol kas dar niekam nepavyko. Jos stiprios ir gerai laikosi, tačiau yra tamsios ir negražiai atrodo. Todėl žmonės mieliau renkasi helio, kurias galima pritaikyti prie natūralios danties spalvos. Deja, pacientų norais grįstas gydymas ne visada būna jiems tinkamiausias. Danties plombavimas yra tik vienas sudėtingo gydymo etapų, kurį geriausiai gali parinkti gydytojas.
„Yra atvejų, kai tinka tik amalgamos plomba. Ji – geriausias ginklas prieš ėduonį, nes naikina bakterijas“, – užtikrino Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja Alina Pūrienė. Ji tikino, kad šių plombų populiarumą sumažino ne tik estetiniai trūkumai, bet ir mitas, kad jos kenkia sveikatai. Amalgamos plombose būna iki 3 proc. gyvsidabrio. Tačiau gydytojai tvirtina, kad į organizmą jis nepatenka.
Tobulos medžiagos nėra
Kai kurie žmonės dar pamena senosios kartos sidabrines plombas, kurios šilumoje plėsdavosi ir galėdavo išlaužti danties sienelę. Tačiau dabar sidabro amalgamos plombų sudėtis patobulinta ir tokių atvejų beveik nepasitaiko.
Helio plombos taip pat turi nemažai trūkumų. Laikui bėgant jos po truputį traukiasi. Plona danties sienelė gali įlūžti, tarp plombos ir danties atsiranda mikroskopinių plyšelių. Juose dažnai išsivysto ėduonis ir vėliau jį odontologui labai sunku pasiekti.
„Helio plombos kokybiškos išlieka penkerius metus. Paskui jas tenka tikrinti kasmet. Gerai prižiūrimos plombos gali laikyti dešimtmetį. Tačiau tikrai gerai dantis prižiūri nedaugelis“, – užsiminė O.Siniakova.
Gydytoja priminė, kad visų žmonių dantys skirtingi. Beveik pusė žmonių paveldi greitai gendančius dantis. Todėl jie burnos higiena privalo rūpintis dukart uoliau.
„Kasmet plombas gaminančios įmonės pristato naujų, patobulintų medžiagų, iš kurių pagamintos plombos ne taip smarkiai keičia savo ypatybes. Tobulo sprendimo rasti dar nepavyko, tačiau po dešimties metų odontologija bus gerokai pažengusi“, – viltingai į ateitį žvelgė gydytoja.
Vaivorykštė vaiko burnoje
Helio plombos paprastai nenaudojamos vaikų pieniniams dantims taisyti. Odontologo kėdėje besimuistančio vaiko ėduonies pažeistą danties ertmę labai sunku tinkamai išvalyti. Be to, būtina užtikrinti, kad dedant plombą danties paviršius būtų visiškai sausas. O vaikams labai sunku burnoje nulaikyti liežuvį. Todėl jiems dažniausiai parenkamos stiklo jonomerinės plombos.
Šios plombos trumpalaikės ir seilėse ištirpsta vidutiniškai per metus. Tačiau jos kaupia iš aplinkos ir į dantį perduoda nemažai dantims būtino fluoro. Be to, fluoras užtikrina, kad nesivystys ėduonis, net jei gerai neišvalomos ertmės.
„Sugedusius pieninius dantis paprastai užtenka išvalyti nenaudojant grąžto ir uždėti stiklo jonomerines plombas. Kad vaikams būtų smagiau, plombos būna įvairių spalvų. Kai kurie netgi ateina pasipuošę mėgstamiausiais drabužiais, kad galėtų naujas plombas prie jų priderinti“, – nusišypsojo O.Siniakova. Ji patikino, kad populiariausia spalva yra ryškiai rožinė – jos pageidauja dauguma mergaičių.
Vieno danties plombavimas kainuoja nuo 40 iki 200 litų. Pigiausia gydytis savo poliklinikoje. Miesto centre esančiose odontologijos klinikose kainos didesnės kelis kartus.
Odontologo konsultacija, rentgeno nuotraukos, dantų apnašų valymas ar kanalų gydymas kainuoja papildomai. Taupyti neverta, nes šių procedūrų prireikia ne tik tiksliai diagnozei nustatyti, bet ir geram danties gydymui užtikrinti.
