Lotosas ilgai vegetuoja šiltame (25–30 laipsnių) vandenyje. Augalui itin svarbi saulės šviesa. Dirbtiniuose vandens telkiniuose, akvariumuose lotosas auga vazonuose su dumblo, smėlio, molio ir žvyro mišiniu. Auga ir paprasčiausiame gėlėms skirtame mišinyje, ant kurio užpilta smėlio. Optimalus vandens lygis baseine – 20–40 cm.
Lotosui tinka silpnai tekantis, minkštas, švarus vanduo. Jis puikiai auga baseine su fontanu.
Šis augalas dauginamas šaknimis arba sėklomis. Geriausia lotosą sodinti kovą ar balandį, kai oras sušyla iki 18–24 laipsnių. Prieš sėjant sėklos skarifikuojamos – iš kauburėlio pusės dilde padaromos mažos angelės. Taip parengtos sėklos keturioms paroms pamerkiamos į šiltą švarų vandenį, jis keičiamas kas parą. Vandens pilama tiek, kad dengtų lotoso sėklas. Taip pamerktas jas reiktų palikti saulėtoje vietoje. Kai sėklų apvalkalėlis suskils ir išlys du ar trys lapeliai, galima sodinti į vazonėlius su paruošta dumblėta žeme.
Vazonas su liaunu augalėliu nardinamas į akvariumo dugną, kad lapeliai liktų vandens paviršiuje. Lotosui augant vazonėlį teks pakeisti į didesnį. Augalą į lauko baseiną galima pernešti, kai vanduo įšyla iki 25 laipsnių. Jei gamtos sąlygos bus palankios, lotosas gegužę, birželį ar liepą išaugins daug lapų ir pražys liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Žiemą vazoną teks pernešti į šildomą patalpą.
Lotosas augina dviejų tipų lapus. Vieni yra povandeniniai (tarsi su žvyneliais), kiti pakyla aukštai virš vandens arba plaukioja paviršiumi. Šie lapai yra stambesni už kitus, jų skersmuo kartais siekia 50–70 cm. Lotoso žiedai yra stambūs (25–30 cm skersmens), vilioja maloniu kvapu ir švelniai rausva arba balta spalva.
Lotoso sėklos labai ilgai išlieka daigios – viename muziejuje sudygo net dviejų tūkstančių metų senumo sėklos!
