„Šuo jau didelis, bet dar labai jaunas. Atsidūręs mano namuose jis iškart susidraugavo su katinu Žaibu. Šį gavau dovanų pagal skelbimą laikraštyje. Kol abu augo, buvo neišskiriami draugai. Net ėsdavo iš vieno indo“, – glostydama prie krūtinės prilipusį katiną pasakojo Janina.
Situaciją įvertinęs šuo irgi panoro būti glostomas šeimininkės. Radžis draugiškai kelis kartus lyžtelėjo Žaibą. O šis, tarsi atsakydamas į draugiškumo gestą, atsargiai letena patapšnojo šuniui per snukį. Netrukus visa kompanija išėjo į kiemą ir pasuko vištidės link.
Neranda antros pusės
Vištidės aptvare Cipulio nebuvo matyti. Pasirodo, po vištos žūties likęs vienas, gaidelis pradėjo liūdėti – valandų valandas lindi tolimiausiame kampe net ir dieną.
„Norėčiau jam surasti antrą pusę, bet niekur neaptinku tokios veislės vištos. Gal pavasarį turguje pavyks rasti. Žuvusioji buvo labai karinga ir dėsli“, – tvirtino šeimininkė.
Janina atidarė aptvaro vartus ir vidun įleido Radžį su Žaibu. Juodas didelis šuo patikrino gaidelio indą su lesalais ir tik po to nutipeno ieškoti vienišo Cipulio. Netrukus jie abu pasirodė vištidės tarpduryje.
Radžį su Cipuliu smalsiai apžiūrinėjo katinėlis, tačiau artyn nėjo, nes jo drąsą trikdė už tvoros lojanti į vokiečių aviganę panaši Luka. Ji greičiausiai kvietėsi Radžį, nes būdamas mažas šis kiauras dienas praleisdavo pas Luką. Dabar visi tvoros plyšiai kruopščiai užtaisyti, nes Radžis jau pretenduoja į jos „kavalierius“.
Neturi laiko sau
Janinos teigimu, šalia jos gyvenantys gyvūnai – didelis džiaugsmas. Ne mažesnis nei tas, kurį jai suteikia visuomeninė veikla. Mat Janina vadovauja pagyvenusių žmonių veiklos koordinacinei tarybai. Neseniai ji su bendraminčiais sutvarkė apleistą skverą. Dabar norėtų čia įrengti pagyvenusių žmonių laisvalaikiui skirtą zoną, kurioje vyktų įvairūs renginiai šiltuoju metų laiku.
Paskendusiai visuomeniniuose reikaluose moteriai namuose kilęs gaisras – tarsi įspėjimas, kad reikia daugiau dėmesio skirti sau. Juolab kad su ja gyvena tarpusavy sutariantys ir šeimininkę mylintys gyvūnai.
