„Gerbiu Lietuvos valstybę, kaip tautos namus, taip sunkiai statytus, todėl privalau gerbti ir jos žymenis – himną, herbą, vėliavą ir ordinus. Būtent dėl šios pagarbos atsisakau dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, - rašo A. Patackas trečiadienį išplatintame pareiškime. – Yra giliai neteisinga, kai tuo pačiu ordinu apdovanojamas kalinys ir jį tardęs KGB tardytojas. (…) Neturiu nieko prieš asmenį – galbūt dabar jis labai geras darbuotojas“.

Pasak A. Patacko, šis klausimas jam yra egzistencinis: „Šioje akistatoje tik vienas yra teisus. Jei teisus jis – buvęs mano tardytojas – tada neteisus aš ir visas mano gyvenimas. Būti viename sąraše, stovėti greta apdovanojimų ceremonijoje – reiškia pripažinti šį savo neteisumą. Ir ne tik savo, bet bendražygių, laisvės kovų dalyvių, o taip pat tūkstančių Lietuvos vyrų, atsigulusių pamiškėse. Tai reikštų išduoti jų atminimą ir įvardinti jų auką kaip beprasmę“.

Todėl signataras pareiškė atsisakantis dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, „kol nebus surasta garbinga išeitis iš padėties, kol nebus atstatyta tiesa ir teisingumas“.

DELFI duomenimis, prezidentas Valdas Adamkus jau yra pasirašęs dekretą dėl apdovanojimų Vasario 16-osios proga skyrimo, tačiau viešai jis kol kas dar neskelbiamas.

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję narsa ir ištverme ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Dažniausiai juo pagerbiami ginkluoto pasipriešinimo dalyviai – kariai, savanoriai bei neginkluoto pasipriešinimo – laisvės kovų dalyviai, taip pat – didvyriškai žuvusieji.

Tokį apdovanojimą užpernai liepos 6-osios – Valstybės dienos proga gavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Antanas Stepučinskas.

Kaip DELFI sakė parlamentaras Saulius Pečeliūnas, sovietmečiu pareigūnas buvo tarp tų, kurie tardė A. Patacką. „Jis vaidino gerąjį, „baltąjį“, tardytoją“, - teigė Seimo narys.

A. Stepučinskas dirbo tardytoju SSRS valstybės saugumo komitete. Generalinė prokuratūra netrukus po minėto apdovanojimo skyrimo išplatino pranešimą, kad tokia informacija skiriant jį į pareigas buvo žinoma. Apie savo praeitį tardytojas esą pranešė tuometiniam generaliniam prokurorui Kaziui Pėdnyčiai ir nurodė tyręs tik kriminalines bylas.

Šis 1999 m. kreipėsi į tuometinį Valstybės saugumo departamento direktorių Mečį Laurinkų bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovę Dalią Kuodytę. Jie pateikė bendrą išvadą, kad A. Stepučinskui netaikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“numatyti apribojimai, t. y. leista dirbti valstybės tarnyboje.