Teoriškai įmanoma, praktiškai – ne?
Teisingumo ministerijos Privatinės teisės departamento direktorės Renatos Juzikienės teigimu, mūsų šalies Civilinis kodeksas leidžia įsivaikinti pilnamečių asmenų šeimai – susituokusiam vyrui ir moteriai. Išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nėra tam tikro vaiko pageidaujančios šeimos, jį gali įvaikinti ir nesusituokę ar vieniši asmenys.
Strasbūre nagrinėtą atvejį teisininkė įvertino kaip specifinį, mat Prancūzijos teisė vienišiems asmenims numato neribotą teisę įsivaikinti. Todėl valdininkų atsisakymas nagrinėti lesbietės prašymą dėl įvaikinimo, motyvuojant jos seksualine orientacija, pripažintas diskriminacija. Prancūzijos valdininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad moters partnerė į įvaikinimą žiūrėjo abejingai, – toks motyvas teismui pasirodė pakankamas.
„Man (Europos Žmogaus Teisių Teismo) sprendimas nepasirodė grėsmingas, kad įpareigotų valstybes leisti įsivaikinti“, - komisijos posėdyje teigė R. Juzikienė. Anot jos, atskirosiose teisėjų nuomonėse taip pat pažymėta, esą tai nebuvo galutinis verdiktas – dabar Prancūzijos teismai turėtų spręsti, ar minėta moteris galėtų įsivaikinti.
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerijos atstovė, pagal dabar galiojančius Lietuvos įstatymus gėjai ir lesbietės negalėtų įsivaikinti. Tačiau vėliau ji pripažino, kad teoriškai tai būtų įmanoma, mat homoseksualūs gali būti įvaikinimo siekiantys vieniši asmenys.
Nors žmonės, norintys auginti įvaikį, neprivalo nurodyti seksualinės orientacijos (įstatyme tokia nuostata būtų akivaizdžiai diskriminuojanti), informaciją apie galimus įtėvius renkantys valdininkai esą galėtų nustatyti, ar jie yra homoseksualūs.
„Šeima rengiama įvaikinimui, būna mažiausiai dešimt susitikimų grupėse, kelis kartus lankomasi namuose, - aiškino Įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Juškėnaitė. – Maksimaliai išsiaiškinimas gyvenimo būdas, jau nekalbant apie sveikatą ir pajamas. Žmonės, po to teikdami išvadą, gal ne tiesiogiai orientaciją, bet gyvenimo būdą nurodo. Taip galėtų nurodyti, ar įvaikinimas atitiktų vaiko interesus“.
Nuogąstauja dėl kitų vaikų reakcijos
Po posėdžio žurnalistų kalbinta vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog „Lietuvoje „ne tokios“ orientacijos asmenys neturėtų įsivaikinti“.
Paprašyta paaiškinti, kodėl iš anksto laikoma, kad gyvenimas su homoseksualiais įtėviais vaikui darytų neigiamą įtaką, nors Lietuvoje bent oficialiai apie tokius atvejus nežinoma, R. Šalaševičiūtė paminėjo įsitvirtinusias tradicijas ir galimą neigiamą bendraamžių požiūrį.
„Ugdymo įstaigose vaikai yra netolerantiški ir tautinių mažumų, ir socialiai remtiniems, ir kitiems vaikams, ne tokiems, kaip visi, - kalbėjo kontrolierė. – Toks yra visuomenės požiūris, kad šeima turi būti tradicinė. Mes esame nepribrendę tam, kad vaikas turėtų du tėčius ar dvi mamas. Tai vaiką traumuotų psichologiškai“.
Tačiau posėdyje R. Šalaševičiūtė pripažino, jog Prancūzija negalėjo įrodyti, kad įvaikio augimas su dviem mamomis jam kenks: „Šis reiškinys yra naujas, nebūdingas senajai Europai, dar nėra mokslinių tyrimų“.
Kaip pabrėžė kontrolierė, dabartinių Civilinio kodekso nuostatų nereikėtų keisti, taip siekiant nepalikti jokių spragų homoseksualiems asmenims. Mat tai kartu užkirstų kelią įsivaikinti vienišoms moterims.
Daugiau įvaikių iškeliauja į užsienį
Šiuo metu priskaičiuojama apie 13 tūkst. tėvų paliktų vaikų. Kaip posėdyje informavo A. Juškėnaitė, 2007 m. Lietuvoje įtėvių sulaukė 81, 2006 m. – 106, 2005 m. – 88, 2004 – 93 vaikai.
Kadangi vis rečiau pasitaiko mažų ir sveikų vaikų – būtent tokių ieško lietuviai, dažniau leidžiama įvaikinti užsienyje (kitų šalių piliečiams arba ten gyvenantiems lietuviams). Pernai tokių atvejų buvo 148.
2007 m. leidimą įvaikinti Lietuvoje gavo 16 neištekėjusių moterų, užpernai – septynios, dar metais anksčiau – penkios. Tuo tarpu užsienyje pernai leista įvaikinti dviem nesusituokusioms lietuvėms.
A. Juškėnaitės teigimu, homoseksualūs asmenys dėl įvaikinimo į jos atstovaujamą tarnybą nesikreipė. „Jei kreiptųsi, jų prašymas būtų atmestas.
Tačiau R. Šalaševičiūtė tikino, esą buvo vyrų, kurie norėjo įsivaikinti, tačiau jos tarnyba pateikė neigiamą atsakymą.
Seimo komisijos posėdyje taip pat buvo sutarta, jog reikėtų skatinti šeimas auginti įvaikius, pavyzdžiui, suteikiant įtėviams papildomų atostogų kaip gimus vaikui, mokėti didesnes įvaikinimo išmokas, leisti įvaikinti ne į tam tikrą eilę išrikiuotiems žmonėms (pirmiausia – artimiems giminaičiams, globėjams, paskui – kitoms šeimoms, nesusituokusiems asmenims), bet tiems, pas kuriuos gyventi vaikui būtų geriausia.