Apie savo darbą, gyvenimą, šeimą, komandą ir Rusiją S. Pesičius davė išskirtinį interviu "Lietuvos žinioms".
- Kas vis dėlto nulėmė jūsų ryžtą dirbti Rusijoje?
- Europietiška klubo infrastruktūra, kurioje sustyguotos visos smulkmenos, profesionalus darbas, nuostabūs naujutėlaičiai rūmai olimpiniame Krylatskojės mikrorajone, kuriame yra visos sąlygos dirbti ne tik pagrindinei komandai, bet ir mūsų dubleriams - "Dinamo-2" krepšininkams. Be to, "Dinamo" vardas Europoje labai garsus - prieš dvejus metus komanda laimėjo ULEB taurę. Įtakos turėjo ir tai, kad klubo prezidentas - labai gerbiamas treneris Jevgenijus Gomelskis.
- Kai atėjote į "Dinamo", jums teko beveik viską komplektuoti iš naujo.
- Klube visiškai atsinaujino trenerių kolektyvas, atėjo naujas sporto direktorius. Labiausiai džiaugiuosi, kad mano padėjėju tapo Sergejus Bazarevičius. Jį gerai pažinojau kaip puikų krepšininką, kuris deramai žaidė NBA ir kituose Europos klubuose. Žinojau, kad jis yra vadovavęs "Dinamo" komandai, todėl puikiausiai supranta visas ekipos vidaus subtilybes.
Internacionaliniame mūsų kolektyve jo privalumas tas, kad jis moka užsienio kalbų. Taip S. Bazarevičius padeda ne tik man, bet ir legionieriams greičiau rasti bendrą kalbą tarpusavyje. Taip pat vertinu ir mūsų vidurio puolėjo R. Javtoko bei serbo Nikolos Prkačino pagalbą - pirmasis puikiai kalba angliškai ir dar nepamiršęs rusų kalbos, antrasis, kai aš skubėdamas pradedu kalbėti serbiškai, jis spėja visiems mano žodžius perteikti anglų kalba.
Vadovaujuosi taisykle - žmonės, kurie su manimi dirba, turi mane suprasti ir pasidalinti mano filosofija. Jei žmogaus nepažįstu, jis negalės žinoti mano principų. Dabar mane supa pažįstami žmonės ir visi jie - vienminčiai.
- Sirgaliai didžiausia netektimi laiko Lazaro Papadopulo pasitraukimą iš komandos. Jums tai irgi tragedija?
- Be abejo. Lazaros - vienas geriausių Europos žaidėjų savo pozicijoje. Sakyčiau, kad jis jau išaugo iš Eurolygos ir jam reikėtų jėgas bandyti NBA. Tačiau be savo meistriškumo jis turėjo dar vieną stiprų kozirį - Rusijos pilietybę. Bet dėl jo pasitraukimo tragedijos nedarau. Jis ne Arvydas Sabonis, kuriam lygių pasaulyje taip ir nebuvo, tačiau dabar tokių, kaip Lazaros, irgi nėra. Kai tik sutikau dirbti "Dinamo", iškart supratau, ką pasiimsiu vietoj jo - R. Javtoką ir N. Prkačiną. Jie ne prastesni už graiką ir nepanašūs į jį. Vienintelis jų trūkumas - abu neturi rusiškų pasų.
- Ką galite pasakyti apie R. Javtoką?
- Jau viską pasakiau. Mes su juo apie viską pasikalbame likę vieni. Ir puikiausiai vienas kitą suprantame. Svarbiausia, kad jis mano vienmintis. Kad ir kalbant apie žaidimą gynyboje. Čia jis mano patikimas agentas. Kaip žmogus jis puikus, savarankiškas, rimtas, išsilavinęs, o tai man ganėtinai svarbu. Manau, po dviejų trijų sezonų, dar pažaidęs Eurolygoje, jis turi persikelti į NBA. Su jo charakteriu, kovingumu, kietu žaidimu, mokėjimu adaptuotis vieta jam tik Amerikoje.
Visą interviu skaitykite "Lietuvos žinių" priede "Sporto tribūna".
