Aplinkos ministerija konstatuoja, kad bendras komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje didėja, o visuomenė nepakankamai sąmoningai ir aktyviai renka bei rūšiuoja atliekas. Prisipažįstu, tarp tokių nesupratingų piliečių esu ir aš. Teisinuosi, jog man nepatogu kelis šimtus metrų tempti atliekas, be to, manau, jog jeigu kas nors uždirbs iš mano darbo, tegul su manimi dalijasi.
Žinoma, jeigu turėčiau specialių maišų, į kuriuos būtų galima atskirai sudėti PET butelius, kartoną ar stiklo duženas, o išėjus iš laiptinės rasčiau konteinerį – rūšiuoti neatsisakyčiau. Tačiau taip nėra. Kartais net ir nunešus atliekas iki konteinerio tenka grįžti su jomis atgal, nes varpais pramintos dėžės būna perpildytos.
Ar iš tiesų taip turi būti, ar tik vardan atliekas surenkančių įmonių pelno turime būti sąmoningi? Kaip, kur ir kiek turi būti įrengta konteinerių aikštelių? Kodėl vartotojams nesukuriama elementaraus patogumo?
Kiekvienas išmetame po pusę tonos
Per 2006 m. iš viso Lietuvoje susidarė apie 5,7 mln. tonų atliekų, iš jų apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, arba 392 kg vienam gyventojui. Didėjant šiukšlių kalnams šiais metais Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą naujos redakcijos Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą. Naujos redakcijos dokumentas skirtas 2007–2013 m.
Numatoma pirmenybę teikti atliekų susidarymo prevencijai, jų kartotiniam panaudojimui, perdirbimui ir kitokiam taikymui. O vienas iš ambicingo plano strateginių tikslų deklaruoja siekį, kad iki 2013 m. būtų surenkama ir perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų.
Reikalavimai savivaldybėms
Naujajame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad savivaldybės turi parengti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir iki 2008 m. užtikrinti, kad jose stovėtų specialūs konteineriai antrinėms žaliavoms. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turi būti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose. Kitų savivaldybių daugiabučių namų rajonuose privalu įrengti ne mažiau kaip po vieną konteinerių aikštelę 800 gyventojų.
O individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose būtina įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.
Ministerija perka konteinerius
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė sakė, jog ministerija iš ES Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšų nupirko savivaldybėms 6 800 atliekų konteinerių, dar beveik tiek pat žada jų nupirkti. „Konteinerių net didžiuosiuose miestuose buvo per mažai, ką kalbėti apie rajonų centrus“, – sakė specialistė.
Ar atsiradus konteineriams šiukšles gyventojai rūšiuoja aktyviau? „Deja, ne. Mes stebime, įpareigojame savivaldybes sudaryti sutartis su vežėjais, perdirbėjais, skatinti gyventojus, bet dažnai dėl įvairių priežasčių joms to nepavyksta padaryti.
Viena iš priežasčių – senų daugiabučių mikrorajonuose nėra kur rengti konteinerių aikštelių, o naujuose rajonuose ne visi investuotojai pasiryžę joms skirti brangią žemę. Dėl gyventojų automobilių prie aikštelių negali privažiuoti transportas. Kita vertus, lietuviai geriausiai suvokia ekonomiškumo naudą, todėl ten, kur rūšiuojantiems taikoma nuolaida už mišrių šiukšlių išvežimą, reikalai klostosi geriau“, – pasakojo Aplinkos ministerijos specialistė.
Vilniuje nėra aikštelių schemos
Bendrovės „Švarus miestas“ direktorė Inga Milerienė mano, kad Lietuvoje iki šiol nėra bendros sistemos, kaip surinkti buitines atliekas, neįgyvendintas principas „moka teršėjas“. Jų įmonėje grafikas, pagal kurį ištuštinami antrinių žaliavų konteineriai, nustatomas tam tikrą laiką stebint per kiek laiko jie prisipildo. Pagal tai sudaromi surinkimo grafikai. Tačiau konteinerių prisipildymą koreguoja oro sąlygos, šventės ir kitokie veiksniai.
„Paskambina administruojančių įmonių atstovai, kartais gyventojai perspėja apie perpildytus konteinerius“, - sakė direktorė. Jos teigimu, įmonė turi pakankamai transporto, o problemų kyla tik tuomet, kai tenka rinkti antrines žaliavas papildomai.
„Kita vertus, tai, ką „Švaraus miesto“ darbininkai randa konteineriuose, tik sąlyginai galima pavadinti išrūšiuotomis atliekomis - to, kas užrašyta ant konteinerio, jame būna ne daugiau 50 proc. tūrio. Visa kita – bet kokios šiukšlės“, - pasakojo „Švaraus miesto“ vadovė. Chuliganai niokoja konteinerius, o jie nepigūs: vieno kaina – 1500 litų.
Direktorė sako, kad įmonė prisideda prie šviečiamųjų akcijų skatinančių rūšiuoti atliekas, remia renginius. Tačiau, jos nuomone, „ne atliekas tvarkančių įmonių užduotis yra organizuoti antrines žaliavas skatinančius renginius. Mes užtikriname galimybę gyventojams rūšiuoti taip, kaip tai numatyta Vilniaus miesto tvarkymo taisyklėse – statome už savo pinigus pirktus konteinerius ir juos nemokamai aptarnaujame. Mums pelningos tik iš įmonių surenkamos tinkamai surūšiuotos atliekos“.
Ji teigia, kad skatinti rūšiavimą – bendras šiukšlintojų, surinkėjų ir valdžios institucijų reikalas. Konteinerių aikštelių išdėstymo schemos – sudėtinė visų priemonių komplekso dalis. „Vilniuje neparengta aikštelių išdėstymo schema, tipiniai jų įrengimo reikalavimai. Aikštelės turėtų būti atskirtos ir garantuotas privažiavimas“, - sakė I. Milerienė. Tačiau ji pasidžiaugė tuo, jog gyventojai iš viso nors šiek tiek šiukšlių rūšiuoja. „Esu optimistė ir manau, kad reikia laiko, kol susiformuos tinkami įpročiai“, - sako ji.
Bendrovės „VSA“ direktorius Deimantas Šalna sakė, kad pradėjus gyventojams mokėti už faktiškai išvežtą šiukšlių kiekį atsirado motyvacija jas rūšiuoti – kuo mažiau šiukšlių patenka į bendrą konteinerį, tuo mažiau reikia mokėti. Tačiau jis kritiškai nusiteikęs dėl konteinerių aikštelių: „Statome ten, kur nurodo seniūnijų ar administruojančių įmonių darbuotojai. Gyventojai dažnai būna nepatenkinti, o ir mūsų transportui nepatogu privažiuoti“. Jo nuomone, šiukšlių rūšiavimo propaganda turėtų rimčiau užsiimti Aplinkos ministerija, kuri tam tikslui gauna lėšų iš ES fondų, taip pat savivaldybės.
Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė sakė, jog kol kas specialusis konteinerių aikštelių planas dar tik rengiamas.
Iš klaidų reikia mokytis
Projektavimu užsiimančios bendrovės „Arso“ projektų direktorius urbanistas Sigitas Rimkevičius prisiminė, kaip Lietuvos daugiabučiuose atsirado šiukšlių nuleidimo vamzdžiai. „Prieš daugelį metų kažkas Suomijoje ar kitoje šalyje pamatė šiukšlių nuleidimo į konteinerius vamzdžius ir sumanė panašias šachtas įrengti mūsų daugiabučiuose.
Tik nepagalvojo, kad žmonių kultūra ir mentalitetas skiriasi: turbūt toje užsienio šalyje niekam į galvą nešautų mesti į šachtą nesupakuotų, didelių matmenų ar kitokių netinkamų šiukšlių. Kas iš aklos idėjos kopijos išėjo, žino kone visų Lietuvos daugiabučių gyventojai. Taigi prieš diegiant bet kokią naujovę, reikia labai gerai pagalvoti, ar ji pritaps“, – istoriją prisiminė architektas.
Jis pastebėjo, jog konteinerių atskiroms atliekų rūšims lyg ir pakanka. „Kad jie ne visai tinkamai aptarnaujami – kita reikalo pusė, – sakė projektų direktorius. – Rengdami sklypų detaliuosius planus architektai privalo nurodyti vietas konteineriams. Jas reikia numatyti itin apgalvotai, nes būtina ne tik patogi, bet ir atoki vieta. Juk kur šiukšlės, ten ir nešvara, be to, nė vienas gyventojas nenori konteinerio kaimynystės.
Aš kaip architektas problemą įžvelgiu kitur – net ir naujų daugiabučių rajonuose ne visur patogu prie konteinerių privažiuoti juos aptarnaujančiam transportui. Projektuotojai dažnai pastato konteinerius ten, kur jie mažiausiai kliūva, o apie tai, kaip prie jų privažiuoti, nesuka galvos.
Šiukšlių šachtos senuosiuose daugiabučiuose rodo, kad neatsižvelgus į žmonių mentalitetą, kultūros lygį galima sukompromituoti geriausią idėją. Ir šiandien matau, kad į konteinerį popieriui prikemšama visokių kitų šiukšlių. Žinoma, jeigu antrines žaliavas renkanti įmonė dažniau jas išpiltų, geriau prižiūrėtų tuos konteinerius ar kitaip skatintų rūšiuoti, gal situacija būtų geresnė“, – sako architektas S. Rimkevičius.
Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja R. Radavičienė mano, kad istorinė klaida ne tik šiukšlių šachtos, bet ir senųjų daugiabučių kiemai. O dabar, jos nuomone, reikėtų sudaryti sąlygas, kad investuotojams ar statytojams būtų ekonomiškai naudinga įrengti patogias konteinerių aikšteles. Ministerija taip pat įsipareigojo įvertinti esamą atliekų tvarkymo situaciją ir prireikus parengti mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą, siekiant skatinti atliekų perdirbimą ir naudojimą. Kitaip tariant – numatyti baudas.
Problema ir Londone
Nuo šiukšlių kenčia ir Londonas. Lietuviška „Infozona“ rašo, kad nuolat kalbama apie tai, kaip priversti gyventojus rūšiuoti šiukšles. Pastaruoju metu svarstoma galimybė pasverti kiekvienos namų valdos išmetamas šiukšles, už nerūšiuotas didinant mokestį ir visiškai neapmokestinant išrūšiuotų šiukšlių surinkimo. „Ar tai kada bus padaryta, neaišku, tačiau tikėtina, kad prabangą gausiai šiukšlinti ateityje galės sau leisti tik pasiturintys žmonės. Vargingiau gyvenantiems populiarią frazę „Laikas – pinigai“ gali tekti keisti į „Šiukšlės – pinigai“.
Naujausio „STATYK!“ žurnalo pagrindinė tema – ekologiška statyba. Žurnalistė Daiva Norkienė bando rasti atsakymą į klausimą, kodėl iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos ekologiškos gyvenvietės, nors kalbų apie tokias girdėti jau keletas metų. Gerai paieškojus ekologiškos statybos užuomazgų pavyko rasti Krunų gyvenvietėje netoli Kernavės, įvairiose Lietuvos vietose yra keletas molio- šiaudų statinių, statomi šiaudų briketų namai. Ekologišką statybą žurnale komentuoja VGTU mokslininkai, architektai.
Kitos temos, susijusios su ekologija – natūralių medžiagų grindys, atliekų rūšiavimo problemos, statybinėse medžiagose esantys kenksmingi teršalai ir kiek jų patenka į aplinką.
Išsamiai aprašytas sausasis ir šlapiasis grindinio šildymo įrengimo būdai, cementų tipai ir rūšys. Statantys namus sutapdintu stogu ras informacijos apie lietaus nuvedimo sistemas.
2008-ųjų metų sausio-vasario „STATYK!“ numerio tema – pirtys.
