Iš kur tos rūgštys?
Mūsų savijauta priklauso nuo įvairių organizme vykstančių procesų. Kasdien gauname besikeičiantį rūgščių ir šarminių medžiagų kiekį. Kad būtume sveiki, šis kiekis turi būti sureguliuotas. Bet kaip tai padaryti?
Medžiagų apykaitos metu susidaro daug rūgščių, netinkama mityba ir gyvensena taip pat padidina rūgščių kiekį organizme. „Parūgštėjimas“ veikia ir gamtą: lyja rūgštūs lietūs, prastėja dirvožemis, o augaluose mažėja mineralinių medžiagų.
Tad valgome mes dažniausiai „per rūgščiai“. Tai nereiškia, kad renkamės per daug rūgščių produktų tiesiogine, t.y. skonio prasme. Tiesiog mėgstame tokį maistą, iš kurio gaminasi rūgštys. Piktnaudžiaujant baltymais, cukrumi ir riebalais padidėja vidinės mūsų organizmo terpės rūgštingumas.
Organizmui skaidant baltymus (kurių gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose), susidaro fosforo ir sieros rūgštys. Jei daug sportuojame, intensyviai dirbant raumenims susidaro pieno rūgštis, o su prakaitu netenkame labai daug mineralų ir skysčių. Taigi sportas gydo, bet sportuoti turėtume reguliariai ir su protu. Laikantis griežtų dietų riebalų sankaupos tirpsta, tačiau taip pat susidaro ketoninės rūgštys.
Tas kenksmingas rūgštis turi nuolat šalinti inkstai, kraujas, jungiamieji audiniai. Tačiau gali ateiti laikas, kai jie tiesiog bus nepajėgūs išvaduoti nuo jų organizmą, ir tuomet šios kaupsis. Negana to, iš kaulų bus „paimami“ mineralai, ypač kalcis, kad tas rūgštis nukenksmintų. Tuomet kaulai retės, tai skatins osteoporozę...
Kaip išmatuoti... rūgštumą
Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai nustatyti sukurtas sutartinis vienetas – pH, nusakantis kiek rūgščių yra bet kokioje vandens turinčioje medžiagoje. Neutralus pH yra 7 – maždaug toks yra „paprastas“ vanduo. Jei pH mažesnis nei 7 – esame „rūgštūs“, didesnis - „šarminiai“.
Normalus kraujo pH yra 7,35 – 7,45, taigi lengvai šarminis. Tokią pusiausvyrą išlaikyti būtina, kad nesutriktų medžiagų apykaita ir nesušlubuotų sveikata. Atlikus tiek kraujo, tiek šlapimo tyrimą gydytojas visuomet įvertina, koks jų pH.
Šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimas, kai organizme padaugėja rūgščių, vadinamas acidoze. Dažnai vieninteliai jos požymiai yra nuovargis, sumažėjęs darbingumas, susilpnėjęs imunitetas.
Kaupiasi ir kenkia
Pirmiausia rūgštys kaupiasi skrandyje.
Pavojaus ženklas, bylojantis apie „rūgštų“ skrandį - ėdantis rėmuo. Tai rodo, kad organizme trūksta šarminių medžiagų užbaigti virškinimą. Kai šarminės medžiagos jo nevalo, stiprėja skrandžio ir viso kūno per didelis rūgštumas. Tada sutrinka virškinimo procesas, gali atsirasti ir skrandžio opų. Dažnai ir nemalonus burnos kvapas rodo tokius skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus.
Rūgštys sutrikdo ir kepenų bei inkstų veiklą. Juose susidaro smėlis ir apnašos. Valgant daugiau šarminio maisto, tulžies ir inkstų akmenims galima užkirsti kelią.
Jungiamieji audiniai kaupia rūgštis. Oda tampa ne tokia elastinga, sensta, atsiranda raukšlės. Celiulitas taip pat yra audinių perrūgštinimo pavyzdys. Bėgant metams rūgščių kaupiasi vis daugiau, dėl to gali sutrikti kraujotaka, o tai reiškia, kad organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi.
Elastingi tarpslanksteliniai diskai, kremzlės, sausgyslės bei raiščiai nuo rūgščių pertekliaus sustandėja ir dyla greičiau. Dėl rūgšties gali įsitempti raumenys ir atsirasti spazmų. Raumenims nuolat įsitempus, užspaudžiami nervai. Todėl kamuoja nugaros ar sprando skausmai.
Vėžinės ląstelės vystosi rūgščioje aplinkoje. Jei ji šarminė, piktybinių ląstelių dauginimasis slopinamas.
! Rūgštingumo padidėjimo, kurį sukelia netinkama mityba, nederėtų painioti su rūgštingumo padidėjimu sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.
Organizmo ir savijautos pokyčiai kečiantis rūgščių ir šarmų kiekiui
| Kas keičiasi | Esant didesniam rūgščių kiekiui organizme | Esant didesniam šarmų kiekiui organizme |
|---|---|---|
| Medžiagų apykaita | Pagreitėja | Sulėtėja |
| Uždegimai | Neatsparumas ligoms padidėja | Neatsparumas ligoms sumažėja |
| Limfagyslės | Padidėja | Sumažėja |
| Kūno temperatūra | Didėja | Mažėja |
| Cukraus kiekis kraujyje | Didėja | Mažėja |
| Kraujo spaudimas | Didėja | Mažėja |
| Darbingumas | Energijos stoka, bejėgiškumas | Padidėja ištvermė |
| Nuotaika | Prislėgta, prasta | Pakili, džiugi |
| Miegas | Polinkis į nemigą, miego problemos | Normalus nuovargis, sveikas miego poreikis |
| Plaukai, nagai, oda | Oda sausėja, nagai lūžinėja slenka plaukai | Gera jų būklė |
Ne citrinos mus „rūgština“
Šį bei tą išmanant visai nesunku „sutvarkyti“ kasdienę mitybą taip, kad būtų išlaikoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Kad apsaugotumėte organizmą nuo parūgštėjimo, dienos racione 20 proc. turi sudaryti rūgštinantys, o 80 proc. šarminantys maisto produktai (tik deja, mums išeina atvirkščiai...). Taigi suvalgius, pavyzdžiui, 100 g mėsos, būtina suvalgyti ir apie 300 g daržovių.
Valgykime daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų – kalio ir kalcio. Mūsų tradiciniai obuoliai bei bulvės – tikrai sveika. Įdomu tai, kad ir rūgštūs vaisiai bei uogos veikia šarminančiai! Taip pat veikia ir natūralios vaisių sultys, medus.
Baltymų reikia nedaug, bet kuo vertingesnių. Per daug baltymų kenkia organizmui. Organizmą rūgština mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, sūriai, saldus pienas, net kruopos, ankštinės daržovės. Pirmenybę reikėtų teikti augaliniams baltymams. Nors gyvulinės kilmės produktai turi daug baltymų, tačiau kartu ir daug riebalų. Tad idealūs baltymų tiekėjai – ankštiniai augalai ir grūdų produktai. Jei žavitės baltymų dietomis (Atkinso, Kremliaus ir pan.) stipriai rizikuojate perkrauti organizmą rūgštimis.
Stipriai rūgštinančiai veikia dirbtiniai saldikliai, druska. Ir netgi rūkymas.
Mūsų organizmui per dieną reikia 2,5 litro skysčių. Gerdami vandenį, venkime angliarūgštės prisotinto mineralinio vandens, verčiau rinkimės šarminantį ir negazuotą. Sveika gerti arbatą, nes ji taip pat turi nemažai šarminių medžiagų. Mažinant organizmo rūgštingumą geriausiai tinka žolelių arbatos. Kava taip pat šarmina, tačiau ji pašalina iš organizmo skysčius, tad būtinai išgerkime ir vandens, kad išsilygintų prarastų mineralų kiekis.
Turime gauti pakankamai maisto skaidulų. Jos išvalo toksinus iš organizmo, pagreitina žarnyno veiklą, leidžia greičiau pasisotinti neapsunkinant organizmo nereikalingomis kalorijomis, keliaudamos per žarnyną jos prisijungia rūgštis. Ypač gausu maisto skaidulų grūduose, bulvėse, ankštinėse kultūrose, vaisiuose (apelsinuose, obuoliuose, slyvose).
Rūgščių ir šarmų pusiausvyrą padeda išsaugoti judėjimas. Judėdami išprakaituojame rūgščių perteklių. Pernelyg „rūgštiems“ audiniams labiausiai tinka tempimo pratimai. Esant stipriau „užterštam“ organizmui tikslinga laikytis dietos – kurį laiką maitintis daržovių sriubomis, vaisiais, arbatomis. Šarminantys maisto papildai taip pat padeda.“išvalyti“ rūgštis.
! Vis dėlto visuomet geriausia aukso vidurys – jei pernelyg ribosite rūgštinantį maistą, organizme greičiau dauginsis įvairios bakterijos...
| Maisto produktai | Šarminiai | Neutralūs | Rūgštiniai |
|---|---|---|---|
| Mėsa ir jos gaminiai | |||
| Dešra | 7 | ||
| kiauliena | 7 | ||
| Vištiena | 8 | ||
| Kalakutiena | 10 | ||
| Sūdyta mėsa | 15 | ||
| Kepenys | 16 | ||
| Žuvis ir jūros gėrybės | |||
| Menkė | 9 | ||
| Silkė | 9 | ||
| Karpis | 10 | ||
| Lašiša | 11 | ||
| Ešerys | 11 | ||
| Sardinės aliejuje | 15 | ||
| Krabai | 16 | ||
| Moliuskai | 16 | ||
| Grūdai ir miltai | |||
| Grikiai, neskaldyti | 5 | ||
| Kukurūzai, neskaldyti | 5 | ||
| Miežiai, neskaldyti | 6 | ||
| Ryžiai, išlukštenti | 6 | ||
| Ruginiai miltai | 6 | ||
| Kukurūzų dribsniai | 7 | ||
| Kvietiniai miltai | 8 | ||
| Makaronai | 9 | ||
| Avižų dribsniai | 11 | ||
| Ryžiai, nelukštenti | 13 | ||
| Duona | |||
| Kvietinė duona | 3 | ||
| Balta duona | 5 | ||
| Ruginė duona | 5 | ||
| Pieno produktai ir kiaušiniai | |||
| Rūgpienis | -3 | ||
| Kefyras | 0 | ||
| Pasukos | 0 | ||
| Grietinėlė | 1 | ||
| Kondensuotas pienas | 2 | ||
| Pienas | 2 | ||
| Jogurtas | 2 | ||
| Minkštas sūris | 2 | ||
| Vištos kiaušinis | 10 | ||
| Varškė | 11 | ||
| Kiaušinio trynys | 22 | ||
| Lydytas sūris | 30 | ||
| Parmezano sūris | 35 | ||
| Daržovės | |||
| Špinatai | -14 | ||
| Kopūstai | -10 | ||
| Salierai | -7 | ||
| Morkos | -6 | ||
| Cukinijos | -6 | ||
| Bulvės | -6 | ||
| Ridikėliai | -5 | ||
| Pomidorai | -5 | ||
| Agurkai | -5 | ||
| Grybai | -5 | ||
| Žalios pupos | -5 | ||
| Žirniai | 2 | ||
| Lęšiai | 5 | ||
| Vaisiai | |||
| Razinos | -20 | ||
| Džiovintos figos | -19 | ||
| Juodieji serbentai | -8 | ||
| Bananai | -8 | ||
| Abrikosai | -7 | ||
| Kiviai | -6 | ||
| Vynuogės | -6 | ||
| Greipfrutai | -6 | ||
| Kriaušės | -5 | ||
| Arbūzai | -5 | ||
| Obuoliai | -5 | ||
| Riešutai | |||
| Lazdyno riešutai | -5 | ||
| Migdolai | 5 | ||
| Graikiniai riešutai | 7 | ||
| Pistacijos | 10 | ||
| Žemės riešutai | 10 | ||
| Riebalai ir aliejai | |||
| Margarinas | 1 | ||
| Alyvų aliejus | 0 | ||
| Saulėgrąžų aliejus | 0 | ||
| Sviestas | 1 | ||
| Saldumynai | |||
| Marmeladas | -2 | ||
| Rudasis cukrus | -2 | ||
| Vaisiniai ledai | -1 | ||
| Medus | -1 | ||
| Baltasis cukrus | 0 | ||
| Kartusis šokoladas | 1 | ||
| Pieniniai ledai | 1 | ||
| Pieninis šokoladas | 4 | ||
| Gėrimai | |||
| Daržovių sultys | -5 | ||
| Vaisių sultys | -4 | ||
| Raudonas vynas | -3 | ||
| Mineralinis vanduo, negazuotas | -2 | ||
| Kava | -2 | ||
| Arbata (žalioji, juodoji, vaisinė) | -1 | ||
| Kakava su pienu | -1 | ||
| Alus | 0 | ||
| Kola | 1 | ||