Nusilenkė ir už įspūdingas pergales, ir už būdą, kuris geriausiai iliustruoja tikrąją sporto dvasią. „Baltų Pippenas“ niekuomet nevaidina aikštėje, visada išlieka ramus ir mandagus, niekada niekam nelipa per galvas, nesistengia naudotis savo – žvaigždės – statusu.
Geriausias Europoje
R. Šiškauskas viską vertina ramiai ir, kalbėdamas apie praeinančius 2007-uosius, nenaudoja žodžių „fantastiški“, „nepakartojami“, „įspūdingi“. Lietuvos rinktinės kapitonas tiesiog linkteli ir ištaria, kad metai išties buvo geri.
Šiuo atveju faktai kalba geriau už žodžius. R. Šiškauskas su Atėnų „Panathinaikos“ laimėjo viską, kas įmanoma, – Eurolygą, Graikijos čempionatą ir taurės varžybas. Ne vien laimėjo, bet ir buvo vienas pagrindinių šių pergalių skulptorių.
Eurolygos finale lietuvis buvo nepakartojamas – 20 taškų, 4 atkovoti kamuoliai ir 5 rezultatyvūs perdavimai. Naudingiausio finalo ketverto žaidėjo prizas atiteko kitam „Panathinaikos“ gynėjui Dimitriui Diamantidžiui, nors visa Europa po to kalbėjo, kad apdovanojimo daug labiau nusipelnė lemiamame ketvirtyje žibėjęs lietuvis. „Jokių nuoskaudų dėl to nejaučiu. Svarbiausia, kad laimėjome, pirmą kartą tapau Eurolygos čempionu. Asmeniniai titulai nieko nereikštų, jei nelaimėtų komanda“, – sakė R. Šiškauskas.
Lietuvis buvo įvertintas kitaip. Maskvos CSKA, kurio duobkasiu finale ir tapo lietuvis, treneris Ettore Messina nesirinko žodžių komplimentams: „Ramūnas Šiškauskas šiuo metu yra absoliučiai geriausias savo pozicijos Europos žaidėjas“.
Sutiktuvės išliko atmintyje
„Nemėgstu vertinti, kas būtų, jei būtų. Reikia džiaugtis tuo, ką turi“, – paklaustas, ar ant skanaus 2007-ųjų torto nepritrūko vienos žvakutės – Europos čempionato aukso, sakė R. Šiškauskas.
Sirgaliai įvertino savo numylėtinio ir kompanijos pastangas – Vilniuje prie Baltojo tilto Europos čempionato prizininkai buvo sutikti lyg čempionai.
Metų pabaigoje Lietuvos rinktinė buvo išrinkta geriausia komanda, o jos lyderis R. Šiškauskas – geriausiu sportininku.
„Ką nors laimėti savo šaliai yra išskirtinis jausmas. Šios pergalės vis tiek yra kitokios, nei iškovotos su klubais. Kai sirgaliai taip palaiko, pamiršti visus vargus. O sutiktuvės apskritai buvo nuostabios, jas dar dažnai prisimenu. Kita vertus, žvalgytis į praeitį nebėra kada. Dabar svarbiausia – šis sezonas“, – pabrėžė R. Šiškauskas.
Kol kas jis nekalba apie kitą vasarą laukiančias Pekino olimpines žaidynes: „Dar per anksti apie tai galvoti. Juk liko beveik šeši sezono mėnesiai. Niekada nežinai, kas gali atsitikti. Nė vienas nėra apsaugotas nuo traumų, kitų nenumatytų dalykų“.
Sugrįžo pas E. Messiną
Visos R. Šiškausko mintys dabar sukasi apie CSKA sezoną. Aikštėje lietuvis iškart ėmėsi įrodinėti, kad yra vertas tų pinigų, kuriuos jam moka Rusijos superklubas.
Šios šalies čempionate Ramu komandos draugų vadinamas puolėjas renka po 10 taškų, o Eurolygoje – po 14,3.
Lietuvis mėgaujasi ir idealiomis sąlygomis CSKA komandoje.
„Skųstis nėra kuo. Į visas rungtynes skraidome užsakomaisiais reisais, niekada netenka trintis oro uostuose. Gauname viską, ko reikia, tereikia tik žaisti krepšinį, – kalbėjo R. Šiškauskas. – Aišku, malonu ir tai, kad CSKA sau kelia tik aukščiausius tikslus. Dabar svarbu tas viltis paversti pergalėmis“, – kalbėjo krepšininkas.
Spūstyse dar neįstrigo
R. Šiškauskas dar pratinasi prie gyvenimo brangiausiu pasaulio miestu tituluojamoje Maskvoje. Lietuvis šyptelėjęs pripažino pajutęs skirtumą, kai iš 4 milijonų gyventojų turinčių Atėnų persikėlė į daugiau nei dvigubai didesnę Rusijos sostinę (10,4 milijono be priemiesčių).
„Atėnuose atrodė, kad automobilių spūstys labai didelės, bet su tuo, kas vyksta Maskvoje, nepalyginsi. Ačiū Dievui, kol kas į didesnę spūstį dar neteko papulti, gal pavyksta pasirinkti gerus maršrutus“, – pasakojo R. Šiškauskas.
Lietuvis Maskvoje vairuoja klubo skirtą E klasės „Mercedes“, o per spūstis grūstis nereikia ir todėl, kad kartu su žmona Edita ir netrukus dvejų metų sulauksiančiu sūnumi Matu apsigyveno netoli CSKA treniruočių bazės. Ją pavyksta pasiekti per keliolika minučių.
Sunkiai įveikiami atstumai ir įtemptas grafikas R. Šiškauskui neleidžia dažniau pasimatyti su senu bičiuliu Robertu Javtoku. Pernai abu atstovavo „Panathinaikos“ ir gyveno kaimynystėje, bet dabar „Dinamo“ marškinėlius vilkintis R. Javtokas įsikūręs kitame Maskvos rajone.
„Buvome susitikę kelis kartus, pavakarieniavome. Daugiau ir nėra kada. Abu treniruojamės, per savaitę žaidžiame po dvejas rungtynes“, – aiškino R. Šiškauskas.
Norėtų išbandyti NBA
Europos klubų krepšinyje beveik visus titulus laimėjęs „Baltų Pippenas“ neatsisako minties išbandyti jėgų už Atlanto. Sąlyga išvykti į NBA numatyta ir puolėjo dvejų metų sutartyje su CSKA.
Neseniai paskelbtoje NBA vadybininkų apklausoje R. Šiškauskas paminėtas tarp geriausių krepšininkų, kurie nežaidžia NBA (apklausoje pirmą vietą, surinkęs 54,2 proc. balsų, užėmė lietuvio komandos draugas CSKA Theodoras Papaloukas – red. past.).
Tačiau Lietuvos rinktinės kapitonas akcentavo, kad į NBA nelėktų degančiomis akimis, vien atsiradus pirmam pasiūlymui.
Juolab kad ir kolegų Šarūno Jasikevičiaus ir Arvydo Macijausko pavyzdžiai rodo, kad už Atlanto savo vietą pavyksta rasti ne visiems.
„Man jau ne 20 metų, kad galėčiau kelerius metus sėdėti ant suolo ir laukti savo šanso. Išbandyti save NBA būtų įdomu, bet pasiūlymus svarstyčiau labai rimtai. Daug kas priklauso nuo trenerio, komandos, vadybos. Jei gaučiau tikrai rimtą pasiūlymą, kodėl gi ne“, – apie šansus persikelti už Atlanto samprotavo R. Šiškauskas.
Apie laureatą – Lietuvos rinktinės treneris R. Butautas
„Ramūnas tikrai vertas šio apdovanojimo. Jis juk ne pats jį sau pasiskyrė, žmonės balsavo vieningai ir išrinko. Ramūnas tikrai puikiai žaidė Europos čempionate, buvo rinktinės kapitonas ir iškovojo medalius. Pats faktas, kad žaidėjai jį išrinko kapitonu, byloja, kokia jis yra asmenybė, lyderis ir aikštėje, ir už aikštės ribų. O Ramūno meistriškumas apskritai nekelia jokių abejonių. Neveltui daugelis trenerių sutartinai pripažįsta, kad jis yra geriausias savo pozicijos žaidėjas Europoje.
Apie Ramūną galiu pasakyti vien geriausius žodžius. Labai džiaugiuosi šią vasarą prasidėjusia mūsų pažintimi. Tikiuosi, kad ją pratęsime ir toliau“.
