Jis paprastai dirbdavo mados pramonėje, žiniasklaidoje, šou versle arba buvo paprasčiausias padavėjas restorane. Tai buvo laikai, kai, pasak to pranašiško 1994 metų „Independent“ straipsnio, šis save mylintis sutvėrimas išlindo iš spintos ir užsiėmė vietą pačiame amžiaus pabaigos visuomenės centre.
Nors tai buvo būdinga daugeliui jaunų žmonių, pats terminas reklamų ir mados kūrėjų buvo pastebėtas tik praėjus aštuoneriems metams. Tūkstančiai, o gal net ir milijonai jaunų vyrų susitaikė su vidiniu potraukiu naudoti įmantrius prausiklius ir apatinius su daug lykros, tinklalapyje „Salon.com“ aiškino M. Simpsonas.
Jis įvardino ir aprašė visiems žinomus metroseksualus – Bradą Pittą, Davidą Beckhamą - ir paskelbė apie „seisminį socialinių papročių poslinkį“.
Atrodė, kad metroseksualumas – tai jaudinanti XXI amžiaus vyriškumo versija, naujesnė už Naująjį vyrą ir kur kas labiau patrauklesnė už tą šiurpinantį sutvėrimą. Galima ginčytis dėl to, kad jaunam vyrui buvo lyg išsilaisvinimas – galimybė dabintis, pustytis, apsipirkinėti ir išsidirbinėti taip pat begėdiškai, kaip ir bet kuri moteris.
Visada būdavo paauglių ir jaunų vyrų, kurie prie veidrodžio praleisdavo daugiau laiko nei būtina ar sveika, o tradiciniai vaistai nuo šios problemos – pajuokos, patyčios ir sumušimai – tapo šiek tiek nebemadingais.
Bet dabar, sulaukus metroseksualo egzistavimo dešimtmečiui, mums laikas suaugti ir pripažinti, jog ši etiketė tapo reklamos kūrėjų taktiniu manevru. Šio tingaus kelio patrumpinimo buvo imtasi norint sudaryti tolerantiško, visiškai išsivysčiusio vyriškumo įvaizdį – ir paaiškėjo, kad tai buvo padaryta ne visai tiksliai.
Populistai politikai – žymiausias iš jų Arnoldas Schwarzeneggeris – teigiamai vertina metroseksualumą. Neregėtai išpopuliarėjo gausybė asmenybės keitimo programų – tokių, kaip amerikietiškas realybės šou „A Queer Eye for the Straight Guy“. O D.Britanijos televizijose vyrui norint vesti bet kokią gyvenimo būdo laidą, atrodo, būtinai reikėjo kalbėti, rengtis ir judėti kaip gėjui ar bent jau kuo panašiau.
Ir visgi metroseksualumo poveikis tikriems žmonėms, gyvenantiems realiame pasaulyje, buvo neigiamas. Kaip „The Sloane Ranger Handbook“ kadaise aukštino socialinį snobiškumą, o japių mada vėliau pateisino uždarą gobšumą, siejamą su M. Thatcher metais, taip dėl metroseksualumo visuomenėje tapo priimtinos kai kurios nelabai teigiamos šiuolaikinio charakterio savybės – tuštybė, savimeilė, kvailumas ir betikslė, savanaudiška sekso manija.
Be abejo, pastarieji metai jauniems vyrams buvo sunkūs. Mokykloje kariuomenės triukšmingų, savimi pasitikinčių panelių siekė tapti populiariausiomis, todėl vaikinai likdavo nuvertinti ir pasimetę. Daugelio vaikinų, tapusių vyrais, reakcija į tai buvo trainiojimasis, galvoje sukant jausmingas mintis apie save. Ir netrukus prasidėjo kaltinimai, jog jie - skystablauzdžiai...
Šios didžiosios lyčių krizės sprendimą pasiūlė metroseksualumo mada: tapti panašesniu į moteris, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, valandų valandas praleidžiant sporto salėje, arba atrasti tokį drėkinamojo kremo rūšį, kuri geriausiai tinka odai.
Moterys ir vyrai skiriasi. Jos gali dabintis ir rūpintis išvaizda be jokios rimtos žalos smegenims ar humoro jausmui (išskyrus keletą išimčių). Už jų nugaros – šimtmečiai praktikos ir jos garsėja gebėjimu daryti kelis darbus vienu metu. Tuo tarpu vyrai, kai tik per daug susirūpina išvaizda, rūbų spalvomis, odos lygumu ir plaukų ilgumu, tampa puspročiais ir niekam nebepatraukliais.
Tikrai suaugę vyrai ir, svarbiausia, tikrai suaugusios moterys žino, kad tai yra akivaizdi tiesa, bet šis mitas vis vien prasibrovė į žiniasklaidą.
„Elegantiški metroseksualai su nubalintais dantimis ir gražiais plaukais šiais laikais keičia nehigieniškus vyrus“, - neseniai buvo rašoma viename straipsnyje.
Nieko jie nekeičia, ir mes privalome jauniems vyrams priminti faktą. Metroseksualai savo dešimtmetį jau nugyveno. Naujasis etalonas yra vyras, kuris sugeba mąstyti, kuris niekada negaištų laiko idealių gelių ar losjonų paieškoms, kuris kvepia savimi, kuris didžiuojasi tuo, kad palieka savo rūbus ant miegamojo grindų. Tiesa?
