Iš pajūrio – išberti


Gydytoja dermatologė Danutė Praninskienė sako, kad herpetinė infekcija, dar vadinama pūsleline, - tai visa grupė virusų sukeliamų ligų. Jos pasireiškia pripildytomis skysčio pūslelėmis ant paraudusio odos ar gleivinės pagrindo.

„Pirmojo tipo virusas sukelia bėrimus ant lūpų, antrojo tipo - ant poodinio nervo. Bėrimai pasirodo ant liemens, galvos, galūnių“, - sako gydytoja dermatologė.

Pirmojo tipo viruso sukeltas bėrimas ant lūpų kai kuriems žmonėms, anot medikės, dažnai nesikartoja, bet daugumai vis dėlto užtenka tik nuvažiuoti į pajūrį, pajusti klimato pasikeitimą, ir viskas vėl prasideda iš pradžių.

Antrojo tipo virusas dažniau užklumpa žmones, kurių nusilpęs imunitetas. Jis kimba prie sergančiųjų kitomis ligomis - ypač onkologinėmis.

Stiprinti imunitetą būtina

Pirmojo tipo herpes virusu užsikrėtę apie 80 procentų visų žmonių. Dažnai tai įvyksta dar ankstyvoje vaikystėje.

Žmogaus organizmui ginantis nuo virusų, iš pažeistų ląstelių formuojasi pūslelės, o joms pratrūkus virusų gali patekti ant kitų kūno vietų, atsirasti naujų pažeidimų. Taip pat galima užkrėsti kitus.

Gydytoja D. Praninskienė įspėja, kad virusai gali būti perduoti ir oro lašeliniu būdu.

Norint išvengti herpes viruso medikė pataria neperšalti, neperkaisti, grūdinti organizmą, tinkamai rengtis. Infekcijos paūmėjimą gali išprovokuoti peršalimas, kvėpavimo takų infekcija, aukšta temperatūra, menstruacijos (nors kartais aiškios priežasties nebūna).

„Ir, žinoma, būtina stiprinti imunitetą, - pabrėžia gydytoja dermatologė. - Tokių priemonių vaistinėse dabar gausu - galima rinktis ir pagal pavadinimus, ir pagal piniginės storį. Veiksmingos priemonės gali padėti apsisaugoti ir nuo kitų ligų.“

Gydytoja D. Praninskienė taip pat pataria vengti sergančiųjų pūsleline - ypač vaikams: užsikrėtusiems mažyliams gali išsivystyti pūslelinė egzema, kitos ligos.

Kiekvienas žmogus, pasak dermatologės, turėtų ne tik stiprinti imunitetą, bet ir vengti streso bei mokytis jį valdyti. Patartina nepervargti, gerai išsimiegoti, sveikai maitintis, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, vengti kofeino, alkoholio, tiesioginių saulės spindulių, nerūkyti.

Sergant pūsleline svarbu valgyti vitaminingą maistą. Jeigu išberta burnos gleivinė, reikia burną dažnai skalauti specialiais tirpalais.

„Profilaktika - labai svarbu: juk preparato, kuris padėtų apsisaugoti nuo herpetinės infekcijos, nėra“, - primena gydytoja dermatologė.

Dantų pasta kartais padeda

Kaip ir visomis sezoninėmis ligomis, pūsleline dažniau susergama pavasarį ir rudenį. Patiems gydytis D. Praninskienė nepataria: „Visada geriausia kreiptis į specialistus. Tiesa, jeigu ant lūpų pastebima tik nedidelė pūslelė, ją galima ištepti dantų pasta. Prieš einant miegoti patepti, nešlapinti, o nuvalyti tik rytą. Dažnai padeda.“

Vis dėlto, pasak dermatologės, pasirodžius pirmiesiems herpetinės infekcijos požymiams reikėtų pasirodyti gydytojui. Tie, kuriems pūslelinė pasireiškia dažnai, reikėtų su savimi nešiotis gydytojo paskirto antivirusinio tepalo.

Jeigu liga pasireiškia vien lūpų bei nosies sparnelių išbėrimais ir neturi įtakos bendrai ligonio savijautai, užtenka pas gydytoją apsilankyti vieną kartą ir įvykdyti visus jo nurodymus. Bet jeigu išbėrimų atsiranda ir gleivinėse, pakyla kūno temperatūra ir pablogėja savijauta, būtina nuolatinė gydytojo kontrolė.

Higiena - pirmoji priemonė

„Infekcijos sukėlėjai aplinkoje negali išgyventi ilgai. Todėl visada patariama laikytis higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, rūpintis aplinkos švara“, - pataria gydytoja D. Praninskienė. Ji primena, jog nederėtų pūslelių liesti, krapštyti. Dirginant gali atsirasti skausmingų įtrūkimų, o per juos į žaizdeles pateks bakterijų, galinčių sukelti uždegimą.

Tiems žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs, nudegusi oda, taip pat naujagimiams, herpes virusas pavojingesnis. Infekcija labai išplinta, apima didelius kūno paviršiaus plotus, pažeidžia vidaus organus, smegenis, sukelia kraujosruvas. Tuomet ligos eiga būna sunki: aukšta temperatūra, kraujo užkrėtimo požymiai, smegenų uždegimo reiškiniai ir kt.

Po pirminio užsikrėtimo virusas tam tikrą laiką išlieka neaktyvus, o vėliau pasireiškia pasikartojančiu pūsleliniu bėrimu, prastai gyjančiomis opelėmis odoje ir gleivinėse. Pirmieji infekcijos požymiai - bloga savijauta, galvos skausmas, truputį padidėjusi temperatūra, niežėjimas, deginimas, paraudimas. Vėliau šioje vietoje atsiranda smulkių skaidraus turinio pūslyčių grupės.

Pūslelių pažeistas vietas rekomenduojama laikyti sausai, švariai ir nepridengtas.

Subliūškusios, išopėjusios pūslelės džiūsta ir virsta šašais. Bėrimas užgyja nepalikdamas randų, tik kurį laiką išlieka paraudimas. Burnos pūslytės greitai išopėja. Labai skauda valgant, būna nemalonus burnos kvapas. Lūpų pūslelinė, nesukėlusi komplikacijų, pasibaigia po 5-12 parų, burnos - po 2-3 savaičių.