Kalbama, kad mergina susidomėjo moteriškumo citadelė – garsioji „Victoria‘s Secret“ kompanija.

Duodama interviu Agnė stebino ne tik spindinčiomis akimis, trapumu ir maloniu balsu. Pokalbio metu ne kartą išsprūdo žodžiai „konkurencija“, „karjera“ ir „darbas“, „darbas“, „darbas“... Panašu, kad dalykiškumas, šaltas protas ir darboholizmas šiai merginai nėra svetimi.

Ir jeigu vis dar yra skaitytojų, įsivaizduojančių, kad kelias į mados sostines ir fotostudijas saldžiais pyragais, aukso upėmis, šlovės kilimais ir pinigų maišais klotas,– teks nusivilti. Kopiant į pripažinimą sunkumų nestinga.

Pradžia – ne rožėmis klota

Su pirmaisiais sunkumais susiduriama pačioje pradžioje, kai mergaitės, padedamos gudragalvių agentūrų darbuotojų, dar tik žengia pirmuosius žingsnius mados pasaulyje.

„Kai pasižiūriu pirmąsias savo nuotraukas, tai net juokas ima, – šypsojosi Agnė Stankūnaitė, kurią šešiolikmetę patyrusi modelių agentūros vadovė pastebėjo vienoje Kauno rajono mokykloje. – Akys išpūstos, išsigandusi, žvilgsnis baikštus. Pradėdama neturi net nuotraukų, nemoki kalbos, esi dar vaikas ir tiek. O vaikų ten niekam per daug nereikia... Aišku, viskas ateina su patirtimi“.

Teiraujamės, ar nėra drovu fotografuotis apatinių fotosesijose, nes jų metu aplink sukasi daugybė žmonių. Tačiau mergina sako, kad taip nutinka pradedančioms modelio karjerą: „Fotografavimas yra darbas, todėl visi į tai žiūri kaip į profesijos dalį. Žinoma, daug kas priklauso nuo fotografo, komandos, ar profesionaliai ji dirba“.

Kalbėdama apie praeitį Agnė prisimena: „Jau po dviejų savaičių nuo pirmojo apsilankymo agentūroje atsidūriau Milane. Pradžioje tėvai buvo labai sunerimę, todėl reikėjo įsitikinti, kad čia ne koks akių dūmimas. Tėtis kurį laiką nepritarė šitam darbui, bet mama jį ramindavo ir palaikydavo mane.

Ji tėčiui sakydavo: „Palauk palauk, dar pamatysi“.

„Manau, jis tikėjo manimi, – sako Agnė džiaugdamasi, kad išpildė tėčio norą ir įgijo aukštąjį išsilavinimą. - Įgijau verslo vadybos bakalauro laipsnį. Labai džiaugiuosi, kad baigiau universitetą. Mačiau daugybę panelių, kurios net vidurinės mokyklos nėra baigusios, ypač atvykusios iš Brazilijos. O kas po to? Karjera amžinybę netrunka, negi jos vėliau į mokyklos suolą sugrįš... Kas žino, galbūt ir man tas diplomas ne ką tepadės, tačiau vis tiek ramu.“

Galimybių šalis

Nors Agnė yra dirbusi įvairiose Europos ir Azijos šalyse, tačiau sėkmingiausiai save atskleidė Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Amerikos aplinka man nepadarė didelio įspūdžio, tačiau karjeros galimybės ten tikrai neribotos. Rinka ten milžiniška, užsakymų įvairovė didžiulė, taigi vietos po saule tikrai atsiranda“, – pasakojo A. Stankūnaitė.

Pasak manekenės, situacija ten akivaizdžiai skiriasi lyginant su Lietuva, kur rinka nėra didelė, taigi dažnai fotografuojamas veidas tampa greitai atpažįstamas.

Anot Agnės, į Europą dažnai pasuka dirbti tik pradedančios jaunos panelės: „Konkurencija didžiulė, agentūros atskaito 60 proc. uždarbio, todėl modeliui lieka mažiau kaip pusė uždirbtos sumos. O kur dar nuoma, kitos išlaidos... Prasigyventi ten labai sunku. Aišku, žvaigždžių honorarai – visai kas kita.“

„Į JAV važiavau neplanuodama pasilikti, – pasakojo Agnė. – Maniau, šiek tiek padirbsiu ir greitai grįšiu atgal. Įsivaizdavau, kad ten bus didžiulė konkurencija. Bet išėjo taip, kad ilgiau pasilikau. Darbo sėkmė priklauso nuo santykių su „bookeriu“, ar gerai su juo sutari. Man pasisekė – mano „bookerė“ JAV tikrai dėl manęs labai daug stengiasi.

Europoje gerokai sudėtingiau gauti labai gerai apmokamų darbų, o JAV tiek daug užsakovų, kad kažkuriam tavo tipo vis tiek reikės.“

Grožio aukos

Chrestomatinį posakį „grožis reikalauja aukų“ žino kiekviena moteris. Jam neprieštarauja ir Agnė.

„Kiek pažįstu vyresnių moterų Niujorke, buvusių manekenių, jos visos deda daug pastangų norėdamos ir toliau būti puikios formos – labai prisižiūri, daug sportuoja. Aš taip pat save stebiu. Taigi jeigu netyčia formos pradeda keistis, reikia prisilaikyti.

Būdama devyniolikos dar galėjau valgyti ką noriu ir kada noriu, bet dabar jau tenka imtis priemonių. Stengiuosi nepersivalgyti, nemažai sportuoju. Dirbdama tokį darbą privalai prisižiūrėti ir investuoti į grožį“, - sako ji.

Pasak Agnės, keliolika metų buvo madingos labai liesos berniukiško tipo merginos, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad dabar visi pageidauja moteriškesnių formų.

„Teko išgirsti fotografus juokaujant, kad kai ateina „mergina su moteriškomis formomis“, tai net akys atsigauna. Aišku, ant podiumų dar karaliauja liesutės, bet į reklamos fotografavimą jau kviečiamos normalių apimčių merginos. Ir man pačiai tokios merginos atrodo patrauklesnės.

Kai dar gyvenau su kitais modeliais agentūros apartamentuose, teko matyti, kaip kai kurios merginos badauja ir nevalgo. O po to – bulimija, anoreksija... Žiūri į save tarsi per iškreiptą veidrodį ir vis per storos sau atrodo,“ – pasakoja.

Anot Niujorke ir Majamyje gyvenusios merginos, nepriekaištingos išvaizdos aukomis JAV neretai tampa ir vyrai.

„Ten siaubingas grožio kultas! Dar niekur nesu mačiusi tiek daug savimi besirūpinančių vyrų, – juokėsi mergina. – Pavyzdžiui, sėdi vaikinų ir merginų kompanija kavinėje ir dalijasi patarimais, kokios kompanijos kokį kremą geriau vartoti, į kurį sporto klubą eiti ir kokia dieta svorį reguliuoti.

Merginos stengiasi nieko nevalgyti, tad po to vaikšto įdubusiais skruostais. Vyrai taip pat. Ypač stebina, kai visi viešai apie tai kalba ir į galvą neima.“

Agnės nežavi metroseksualūs vyrai, prie veidrodžio praleidžiantys marias laiko.

„Manau, kad ta perdėta vyrų grožio puoselėjimo mada ateina ir į Lietuvą. Tai tik laiko klausimas. Kai pagalvoju, tai kuo toliau, tuo labiau vyrai moteriškėja. Aišku, prisižiūrintis, švarus, kvepiantis ir tvarkingas vyras – normalu, tačiau kas per daug, tas nesveika,“ – saikingumą pripažįsta pašnekovė.

Lagaminai ir ateitis

Šiandien fotomodeliu sėkmingai dirbanti mergina gali pasigirti dalyvavusi fotosesijose Danijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Turkijoje, Kenijoje, Tailande ir netgi Madagaskare.

„Madagaskare gamta nuostabi, baobabai milžiniški, o karštis tiesiog nepakenčiamas. Tekdavo darbą pradėti 4 val. ryto, kol saulė dar nespigina. Per pietus – lengvas maistas ir popiečio miegas. Darbą tęsdavome tiktai vėlai vakare. Malonu buvo dirbti Majamyje, kai galėjau derinti darbą ir malonumą atostogauti.“

Palietėme ir ateities temą.

„Didžiausias siaubas man – monotoniškas sėdėjimas biuro kabinete ir darbas nuo aštuntos ryto iki penktos vakaro. Taigi baigusi fotomodelio karjerą norėčiau dirbti grožio srityje. Man būtų įdomu organizuoti šou, suktis drabužių versle ar kurti fotosesijų idėjas“, – sako Agnė, vis dar neapsisprendusi, užsienyje ar Lietuvoje norėtų ilgesniam laikui apsistoti.

Pokalbio pabaigoje Agnė pripažino, kad jos gyvenimas sukasi kartu su lagaminais, todėl išsaugoti ryšius su artimais žmonėmis sudėtinga.

„Iš vienos pusės, nuolatinės kelionės liūdina, nes negaliu dažnai pabūti su šeima, susitikti su gerais draugais. Iš kitos pusės – ko čia verkti? Dirbu šitiek darbų, todėl šiandien galiu rinktis pasiūlymus,“ – nestokojo optimizmo mergina, kuriai aplinkybės ir valia nepašykštėjo ką rinktis.

Baigiant interviu vaizduotė atmetė bet kokį trapios, moteriškos, lepios it gėlės manekenės įvaizdį ir išskyrė tris pagrindinius dalykus: A) „glamūras“ atsiranda per prakaitą; B) Agnei labai tiktų griežti, dalykiniai kostiumėliai ir „verslininkiškas“ dokumentų segtuvas ir C) šiaip ar taip grožio ir mados pasaulio ji palikti nežada.

Gruodžio mėnesio žurnale „Express Mada“ taip pat skaitykite:

Kalėdiniai pokyliai tarpukario Lietuvoje

Kaip atrodyti stilingiems kartu?

Tai, kas neįperkama

Pelenės istorija

Pasaka, tapusi tikrove

Minkštasis „Auksas“

Per Kalėdas sužibėk išskirtiniu makiažu!

Pasaulio madų sostinių diktatas