Tačiau sutartis nepasirašyta jau kelis mėnesius.
Viena priežasčių – „Nuaras“ pasiūlė neva per didelius įkainius. Kone brangiausiai prašoma mokėti už karantinavimo paslaugas, nes už jas galima gauti daugiausiai pajamų.
Iki šiol „Nuaras“ pasiutlige įtariamus, mieste sugautus ar klaipėdiečių atvežtus neskiepytus gyvūnus turėjo karantinuoti po tris dienas. Vienos dienos įkainis siekė 67 litus.
Jei būtų pasirašyta nauja sutartis, „Nuaras“ gyvūnus karantinuotų nebe tris, o keturiolika dienų. Išaugo ir įkainis, kuris yra diferencijuojamas pagal gyvūno svorį.
Pavyzdžiui, už penkis kilogramus sveriančio šuns ar katino karantinavimą savivaldybė keturiolika dienų turėtų mokėti po 80 litų.
Telefonu žadėjo atmesti
Tokių pasiūlytų įkainių priblokšta savivaldybė du kartus kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši leistų atmesti „Nuaro“ pasiūlymą.
Tačiau tarnyba abu kartus atsakė, kad atmesti „Nuaro“ pasiūlymą nėra reikalo.
„Savivaldybės motyvai yra nepagrįsti. Ji mums nepateikė dokumentų, įrodančių, kad „Nuaro“ pasiūlyta kaina yra per didelė“, – tvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas Vladas Butėnas.
Tokie valdininko pareiškimai savivaldybės darbuotojams sukėlė šoką. Esą jie pateikė pačius įvairiausius skaičiavimus, įrodančius, jog siūloma kaina yra per didelė. Neoficialiais duomenimis, Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai savivaldybės atstovus net telefonu buvo patikinę, kad leis atmesti „Nuaro“ pasiūlymą.
Už numarinimą – 78 litai
Tačiau pati svarbiausia priežastis, kodėl savivaldybė vis dar atsisako pasirašyti sutartį su „Nuaru“, – gyvūnų prieglaudoje žudomi augintiniai.
Šių metų duomenys itin iškalbingi. Per dešimt mėnesių 355 augintinius atidavė žmonės, 861 beglobis gyvūnas buvo sugautas mieste. Metų pradžioje prieglaudoje dar gyveno 104 gyvūnai.
Tačiau tik nedaugeliui į prieglaudą patekusių gyvūnų buvo lemta gyventi. Iš 1320 globotinių 738 gyvūnai, arba 56 proc., buvo užmigdyti. Patys nugaišo dar 249 augintiniai (20 proc.).
Naujus namus surado 124 gyvūnai (9 proc.), o šeimininkams grąžinti 63 augintiniai (5 proc.).
Pernai užmigdyti 1033 gyvūnai. Tai sudarė 47 proc. visų per metus į prieglaugfą patekusių augintinių.
Kodėl tiek daug gyvūnų užmigdoma?
„Geras klausimas ir matematika paprasta. Pavyzdžiui, per mėnesį į prieglaudą pateko 100 kačių. 90 iš jų yra pagautų lauke ir gatvėje, jos kandžiojasi, šnypščia ir neėda. Jų negalima adaptuoti, todėl užmigdome. Lieka 10 normalių. Kai kurios iš jų yra senos. Kitas žmonės atneša tam, kad užmigdytume, nes privačioje veterinarijos klinikoje už eutanaziją reikia mokėti, o pas mus nemokamai. Vadinasi, iš 100 kačių lieka dvi – suaugusi ir mažas kačiukas. Į tą suaugusią katę lankytojai net nežiūri, nes ji paprasta, o jiems reikia mažiuko Britanijos trumpaplaukio. Tai kaip mums jas padovanoti?“ – klausė „Nuaro“ savininkė ir direktorė Jurgita Gustaitienė.
Už eutanaziją moka savivaldybė. Gyvūno nužudymas mokesčių mokėtojams kainuoja 78 litus.
Ėmė siekti pelno
Anot J.Gustaitienės, pagal tai, už ką „Nuarui“ moka savivaldybė, visus gyvūnus privaloma užmigdyti.
„Tai aš tuos šunis labai myliu. Prisifantazuoju apie globą, todėl ir nelieka tų pelnų“, – tikino direktorė.
Esą savivaldybė iki šiol moka tik už tai, kad gyvūnas mieste pagaunamas, tris dienas karantinuojamas, o tie, kuriems karantino nereikia, dešimt dienų prižiūrimi. Už dienos priežiūrą sumokami 62 litai.
Esą po trijų ar dešimties dienų gyvūnai ir turi būti sunaikinami.
„Tuomet reikia nuspręsti, ar tai gyvūnų prieglaudos ar jų naikinimo namai“, – piktinosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Virginijus Gailius.
Kol dienraščio „Klaipėda“ žurnalistė vakar kalbėjosi su J.Gustaitiene, „Nuaro“ prieglaudoje buvo nužudyti du šunys.
„Nuaras“ iki šiol buvo J.Gustaitienės individuali įstaiga ir esą nesiekė pelno. Neseniai „Nuaro“ statusas pasikeitė. Jis tapo uždarąja akcine bendrove.
Skyrė 300 litų baudą
Vakar V.Gailius bendrovei „Nuaras“ už veterinarinių reikalavimų gyvūnų prieglaudoje nesilaikymą skyrė 300 litų baudą.
Neseniai patikrinęs gyvūnų prieglaudą jis užfiksavo tuos pačius pažeidimus, kurių rado ir metų pradžioje. Tuomet viršininkas buvo uždraudęs iš „Nuaro“ atiduoti gyvūnus žmonėms auginti namuose.
Priėmus tokį sprendimą, J.Gus-taitienė prabilo, kad gyvūnus teks užmigdyti, nes jų nebebus, kur laikyti.
„Kad uždraudė atiduoti gyvūnus ir juos reikės žudyti, tėra manipuliacija. Aš kaip tik noriu, kad nebūtų nužudomi tie 56 proc. gyvūnų“, – pabrėžė V.Gailius.
Dar vienas jo noras – išsiaiškinti, kodėl apie 20 proc. prieglaudos gyvūnų suserga ir nugaišta. Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad prieglaudoje nėra veterinarijos gydytojo.
Kai V.Gailiaus tarnyba atliko patikrinimą, registracijos žurnale paskutinis veterinarijos gydytojo įrašas buvo padarytas prieš tris savaites. „Tai kas tuomet priima sprendimus dėl gyvūnų žudymo?“ – stebėjosi viršininkas.
J.Gustaitienė aiškino, kad gyvūno likimą gali nuspręsti ir prieglaudos administratorius. Gydytojas reikalingas tam, kad atliktų eutanaziją.
Darbuotojai pavydi šunims
J.Gustaitienė tikino, kad visomis išgalėmis stengsis laikytis įstatymų ir veterinarijos reikalavimų. Tačiau V.Gailiaus nustatytus pažeidimus ji komentavo gana ironiškai.
„Vienas darbuotojas pasakojo, jog dukra verkia, kad nebeturi ko valgyti, todėl prašė avanso. Darbuotojas aiškino, kad kai į prieglaudą ateina inspektoriai ir pradeda kabinėtis, kaip čia blogai, jis visuomet palygina, kaip gyvena jis su vaiku. Vyro teigimu, šunys ėda geriau, nei jie valgo, todėl norisi vilku staugti“, – pavyzdžiu prieglaudoje atliekamus gerus darbus iliustravo J.Gustaitienė.
Į „Nuaro“ gyvūnų prieglaudą patenka augintiniai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Palangos, Kretingos.
Spėjama, kad visi keturkojai nesutelpa į ankštas prieglaudos patalpas, todėl jie ir yra žudomi.
