Projektu siekiama sukurti kurčiųjų vaikų tėvų gestų kalbos mokymo bazę bei motyvuoti šeimas mokytis ir bendrauti su vaiku gestų kalba.

Pasak projektą inicijavusio ir jį vykdančio Surdologijos centro direktorės Nijolės Krasniauskienės, šiuo metu apie 90 proc. kurčiųjų vaikų, augančių girdinčiųjų šeimose, iki mokyklos turi labai ribotas galimybes išmokti savo gimtąją kalbą ir bendrauti ja šeimoje.

"Lietuvoje yra apie 800 kurčiųjų vaikų, augančių girdinčiųjų šeimose. Kadangi tėvai nemoka gestų kalbos, o kurčiajam jo negalia neleidžia natūraliai išmokti sakytinės lietuvių kalbos, iki darželio ar net mokyklos vaikas neturi galimybės išmokti savo gimtosios kalbos ir visapusiškai bendrauti su aplinka", - teigia N. Krasniauskienė.

Projekto iniciatorių įsitikinimu, gestų kalbos nevartojimas kurčiųjų vaikų šeimose turi neigiamų padarinių tiek vaiko raidai ir jo socializacijai, tiek kurčiųjų bendruomenės išsimokslinimui, integracijai į darbo rinką bei visuomenę.

Pasak Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros vedėjo Algirdo Ališausko, visavertis ankstyvojo amžiaus kurčiojo vaiko bendravimas gestais, kaip girdinčiojo sakytine kalba, garantuoja vaikui normalią pažinimo raidą.

"Jei vaikas dėl įvairių priežasčių nekalba ir nevartoja gestų, sutrinka jo pažintinių gebėjimų, taip pat ir mąstymo, raida. Tai daro neigiamą įtaką tolesnio mokymosi kokybei ir stabdo socializacijos procesą",- teigia A.Ališauskas.

Projektu "Papasakok pasaką ir man" siekiama užtikrinti kurtiesiems vaikams kuo ankstesnį gimtosios kalbos išmokimą bei jos vartojimą ir tuo būdu sumažinti negalios įtaką tolesnei vaiko raidai, ugdymui bei integracijai į visuomenę.

Kaip teigia projekto iniciatoriai, numatoma ne tik parengti gestų kalbos mokymo bazę, bet ir organizuoti informacinius seminarus siekiant išaiškinti tėvams, kodėl jų vaikams yra svarbi gestų kalba.

Projekto partneriai - Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija "Pagava" ir Kopenhagos gestų kalbos ir gestais paremtos komunikacijos centras - padės rinkti ir sisteminti informaciją apie kurčiuosius vaikus auginančias šeimas, organizuoti informacinius seminarus, parengti gestų kalbos mokytojos ir mokymo priemones.

Projekto trukmė - 12 mėnesių. Tačiau, pasak iniciatorių ir vykdytojų, projektu siekiama sudaryti ilgalaikes sąlygas kurčių vaikų tėvams mokytis gestų kalbos.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją