„Gelbėtojai davė man ir informacinį lapelį, jame parašyta, kad pavojingas atliekas Panevėžyje priima J.Janonio g. 30 esanti bendrovė „Antraža“, tačiau kai nuvažiavau ten, man paaiškino, kad gyvsidabrio negaliu palikti, nes jie neturi kur dėti“, – pasipiktinusi moteris stiklainį su pavojinga atlieka nutarė palikti redakcijoje. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai Vilma Vaiginytė patvirtino, kad gelbėtojai surinktą gyvsidabrį atiduoda šeimininkams. Tokios tvarkos, kad patys gelbėtojai rūpintųsi pavojingų atliekų atidavimu, inspektorė sakė neprisimenanti, o ir panašių iškvietimų tarnyba sulaukia retai.
Reikia susimokėti
UAB „Antraža“ direktorius Vaclovas Laucius paaiškino, kad gyvsidabrį bendrovė priima, tačiau už tai reikia mokėti. Už kilogramą šio pavojingo metalo „Antražai“ tenka atiduoti 350 litų, todėl iki šiol nebuvo tokio atvejo, kad žmogus atneštų gyvsidabrio ir už tai pats susimokėtų.
„Sveriama su visu atneštu indu ir jame esančiu vandeniu, todėl šis stiklainis gali sverti apie pusė kilogramo, atskirai gyvsidabrio niekas išėmęs nesvers, – žurnalistų atneštą indą įvertino V.Laucius. – Teoriškai ir jūs galite būti nubausti už pavojingo krovinio vežiojimą ir pavojingų atliekų laikymą, nes tam reikalingos specialios licencijos.“
„Antražos“ direktorius prisimena, kad prieš kelerius metus būdavo pasirašomos trišalės sutartys su Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba ir miesto Savivaldybe, todėl gyventojams už pavojingų atliekų atidavimą nereikėdavo mokėti. „Šiemet tokios sutarties neturime, bet problema nėra tokia be išeities, kaip bandoma pasakyti. Kiek žinau, pavojingų atliekų turintiems panevėžiečiams gali pagelbėti „Panevėžio specialus autotransportas“, – sakė V.Laucius.
Renka nemokamai
„Panevėžio specialaus autotransporto“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Rimkevičius patvirtino, kad du kartus per metus bendrovė organizuoja pavojingų atliekų rinkimą. Gyventojai tuomet gali nemokamai atiduoti gyvsidabrio termometrus, dienos šviesos lempas, baterijas. Šiemet buvo renkama pavasarį ir lapkričio pabaigoje, kitąmet numatoma organizuoti balandžio mėnesį.
„Pavojingos atliekos renkamos visą savaitę, kasdien vis kitoje vietoje, kad gyventojams būtų patogu. Pavojingų atliekų negalima mesti į bendrus konteinerius, – pabrėžė R.Rimkevičius. – Jau laikas suprasti, kad negalima prie konteinerių sukrauti senų baldų ir padangų, o reikia juos pristatyti į mūsų aikštelę. Neturintieji kuo atvežti tokių atliekų gali išsinuomoti mūsų transportą, tik už tai jau reikia susimokėti.“ Pasak R.Rimkevičiaus, dabar rengiama pavojingų atliekų saugojimo aikštelė. Kai darbai bus baigti, tokias atliekas panevėžiečiai galės vežti visus metus.
Miesto Savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėja Vilma Kartanaitė situaciją su sudužusiu termometru apibūdino kaip nesusipratimą. Pasak jos, gelbėtojai turėjo žmonėms nurodyti skyriaus telefoną ir jie būtų padėję. Vedėja tikisi, kad kitais metais atsiras pinigų, ir programa, pagal kurią pavojingų atliekų atidavimas gyventojams nekainuoja, vėl bus finansuojama.
„Mano kolega iš jūsų gyvsidabrį paims, jį priduosime jį savo lėšomis“, – pažadėjo Civilinės saugos skyriaus vedėja.
Problema nesprendžiama
„Tai viena iš problemų, kurios Lietuvėlėje šiuo metu niekas nesprendžia, – išgirdęs situaciją apibūdino Visuomenės sveikatos centro atstovas ryšiams su visuomene Alfonsas Žobakas. – Atsitikus nelaimei gelbėtojai gyvsidabrį turėtų surinkti ir atiduoti perdirbėjams, tačiau niekur nėra parašyta, kad jie privalo tai daryti. Iš tiesų ne žmogus turėtų susimokėti už pridavimą, bet pirkėjai sumokėti, nes pardavus šį metalą perdirbėjams galima neblogai uždirbti.“
A.Žobakas paaiškino, kad sandariai laikomas gyvsidabris niekuo nepavojingas. Pavojų žmogaus sveikatai kelia tik gyvsidabrio garai. „Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima jį pilti kur papuola arba užkasti į žemę, – perspėjo gydytojas. – Tai pavojinga atlieka ir ji turi būti tinkamai tvarkoma, tačiau kai tokios pridavimo sąlygos, matyt, ne vienas išmeta į konteinerį.“
