Savimi nepasitikintys vaikai mokyklose labiausiai bijo pertraukų, kai jiems tenka susidurti su triukšmingais aštrialiežuviais, pastebinčiais visus įmanomus išvaizdos trūkumus. Vaikai dar nesuvokia, kad neatsargus žodis gali labai įskaudinti, todėl jie mielai šaiposi iš atsikišusių draugo ausų, mažo ūgio, senamadiškos aprangos, didelės nosies, pernelyg laibų kojų ar akinių. Vaikystėje ir paauglystėje bet koks trūkumas gali sukelti skaudžių išgyvenimų. Mažieji dar nesuvokia visų savo pliusų ir minusų, todėl jiems itin svarbi aplinkinių nuomonė, kuri, deja, ne visada būna palanki.

"Aš - baidyklė"?

Jei vaikas kompleksuoja dėl išvaizdos, padėkite jam atrasti savyje tai, ką jis turi geriausia. Pabrėžkite jo nuoširdumą, vidinį žavesį, pavyzdingą elgseną ir kitus teigiamus bruožus. Patarkite jam pažvelgti aplinkui - juk žmonės retai panašūs į Holivudo gražuolius. Dar geriau, jei paaiškintumėte jam, kad šeimą kuria patys paprasčiausi žmonės, pirmenybę teikiantys laimingam gyvenimui, o ne idealiai išvaizdai.

Pasistenkite, kad vaikas jaustųsi gerai. Dažniau jam sakykite: "Džiugu tave matyti!", "Tu man patinki!", "Man gera, kai mes kartu!" Nuoširdūs komplimentai, šiltas žvilgsnis, švelnus apkabinimas stiprina santykius. Netgi lengvas jūsų prisilietimas neleis vaikui pasijusti vienišam ir atstumtam. Priimkite jį tokį, koks jis yra, ir jis pasijus mylimas. Stenkitės kuo mažiau su vaiku kalbėtis apie jo trūkumus ir nesėkmes. Ir juo labiau neaptarinėkite jo trūkumų su kitais. Geriau paskatinkite jį pasitikėti savo jėgomis.

Tuo pat metu nebūkite abejingi jo išvaizdai. Įsiklausykite į jo pageidavimus. Kartais pakanka pakeisti šukuoseną, parinkti kitus drabužius, kad vaikas pasijustų gražesnis.

Nepritampa mokykloje

Kaip sužinoti, kad atžala turi problemų mokykloje, jei jis apie tai nieko nesako? Kai iš jo šaiposi kiti, vaiką užvaldo neigiamos emocijos, trukdančios jam išreikšti savo mintis. Išmokykite jį kalbėti apie savo išgyvenimus pirmuoju asmeniu: "Man sunku... Mane piktina... Man nepatinka... Esu nusiminęs..." Taip jis išmoks atskirti jausmus nuo sveiko proto. Kuo dažniau ir kuo atviriau vaikas jums pasakos apie savo problemas, tuo lengviau jam bus įveikti kompleksus. Galiausiai jis supras, kad net jei iš jo šaiposi aplinkiniai, jis dar nėra nugalėtas. Atsikratęs baimės jausmo jis galės lengviau bendrauti su kitais.

Būtų gerai, jei padėtumėte vaikui užmegzti gerus santykius su bent vienu iš jo klasės draugų. Paprašykite mokytojos, kad jūsų sūnui ar dukteriai patikėtų atlikti bendrą užduotį su kitu mokiniu. Mokydamiesi kartu vaikai tikriausiai ims labiau gerbti vienas kitą. Jei vaikas vis tiek nepritampa, galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą mokyklą?

Sunkumai šeimoje

Gyvendamas su sunkumais susiduriančioje šeimoje vaikas ima jautriau reaguoti į aplinkinių pastabas. Suaugusieji net patys nepastebi, kad jie pernelyg dažnai kalba apie savo problemas: "Aš bedarbis, esu niekam tikęs". Blogiausia, kad vaikas visa tai girdi ir pats ima nepasitikėti savimi. Taigi atviros problemos šeimoje gali dar labiau didinti kompleksus.

Dar blogiau, kai atžalai reikia klausytis tėvų barnių ir netgi tarpininkauti sprendžiant konfliktus. Ypač pavojinga, kai vienas iš tėvų skiepija sūnui ar dukteriai neigiamą požiūrį: "Mūsų tėvelis toks baisus, toks nevykėlis, o tu - toks tylus ir geras". Savo santykius aiškinkitės tarp savęs ir mažiau traumuokite vaiko psichiką. Juk jam dabar kaip niekad svarbus jūsų palaikymas.

Jei patys mažiau kompleksuosite ir optimistiškai žiūrėsite į gyvenimą, vaikas ims labiau pasitikėti savimi. Būkite supratingesni ir tikėkite, kad po kurio kompleksai savaime išnyks. Pamatysite - taip ir atsitiks.