Ar norėtumėt į slobodkę?
Žinomas architektas Audronis Vydžius planuojantiems statytis namą pataria gerai pasverti savo galimybes: ar turite pakankamai pinigų geram sklypui ir namui? Architektas nemėgsta „ekonominio namo“ sąvokos. „Kas yra ekonominis namas? Tai pigus namas, – dėstė A. Vydžius. – Pigaus namo koncepcija egzistuoja nuo senų laikų: už pilių sienų įsikurdavo mediniai priemiesčiai, rusiškai vadinamos slobodkėmis.
„Ekonominės klasės“ sąvoka, kaip ir laive arba lėktuve, reiškia, kad ne viskas ten gerai. Jeigu žmogus negali sau leisti pasistatyti gerą namą, tai tegu net nepradeda – verčiau tegu įsigyja butą.“ Architekto nuomone, jeigu prieš imdamiesi statybos žmonės neįvertins savo galimybių, aplink Vilnių įsikurs namų-vaiduoklių kvartalai.
„Dabar žmonės vieni palikti kovoti su banku, kylančiomis kainomis, vieni prieš rangovą. Jie ir suformuos tuos rajonus-vaiduoklius, kuriuose taps gėda gyventi. Rinka persipildys pigių nebaigtų statyti ar įrengti namų neprestižinėse vietovėse. Štai kolektyviniuose soduose, kur nesutvarkyti komunikacijų klausimai, kyla vienas į kitą nepanašūs nameliai.
Anksčiau ar vėliau, gyvenant be komunikacijų, užsiterš aplinka, ims sklisti dvokas. Tokioje vietoje gyventi bus ne tik neprestižiška, bet ir nesveika. Prieš imdamasis statyti sąlygiškai nebrangiame sodo sklype, žmogus turi nuspręsti, ar jis tikrai siekia tokio rezultato, ar verta investuoti?“ – retoriškai klausė architektas.
Jeigu kylančios statybų kainos bei būsto kreditų palūkanos neatšaldė noro įsikurti nors nedideliame, bet nuosavame name, A. Vydžius pataria pradėti nuo... profesionalaus projektuotojo paieškų. Tik profesionalių projektuotojų ir architektų parengti dokumentai padės išvengti brangiai kainuojančių statybos klaidų. „Taupyti projekto sąskaita negalima“, – pabrėžė pašnekovas.
Pigiau – namų grupė
„Ekonominės klasės automobiliai – tai serijinės gamybos automobiliai. Pagaminti vieną, išskirtinį, automobilį yra brangiau nei keletą tokių pačių. Taip ir su namais, – aiškino A. Vydžius. – Namo pigumą turi sąlygoti statybos technologijų pažanga. Tarkim, statybos bendrovė pastato ir įrengia didelę namų grupę. Tokie organizuotai statyti namai bus pigesni nei pavienio statytojo.“ Tokių kvartalų pliusai: vienas su kitu derantys panašaus stiliaus namai, sutvarkyta aplinka, nutiestos komunikacijos. Be to, kaimynystėje neįsikurs žemiausio socialinio sluoksnio atstovų, kurių kaimynystė ne visada maloni.
„Norintiems ekonominės klasės namo rekomenduočiau rinktis namą kartotinių namų gyvenvietėje, – sakė A. Vydžius. – Taip pirkėjas mažiau rizikuos. Juk iš karto galės apžiūrėti jau pastatytą statinį ir įsitikinti, ar jis jam tinka. Tačiau jokiu būdu neverta imti iš katalogo tipinio projekto ir mėginti jį perdirbti, pritaikant savo namui. Perdirbinėdami tokį projektą ir vėliau pagal jį statydami, žmonės tikrai nesutaupys. Gražiai ir patogiai gyventi yra kiekvieno mylinčio Tėvynę patrioto pareiga!“
Kam reikia prieangio?
Jei būsimas namo savininkas nori originalaus namo ir tipiniai projektai bei tokių namų gyvenvietės jo nevilioja, taupyti teks atsisakant nebūtinų patalpų. Ar reikia namui prieangio, pagalbinių patalpų, kur įrengti garažą?
„Mūsų klimato sąlygomis prieangis būtinas, – neabejoja A. Vydžius. – Jei durys atsiveria tiesiai į lauką, prarandama daug šilumos, taigi namo eksploatavimas tampa neekonomiškas. Dėl garažo: pigiausia išsiversti be jo, tačiau žiemą nukasti aplink automobilį sniegą, valyti apšalusius langus ir užvesti esant 25 laipsniams šalčio – menkas malonumas. Taigi net ekonominės klasės name garažas būtinas. Tik nereikėtų jo įrengti po namu. Požeminis garažas – tikrai ne taupus sprendimas. Į tokį garažą nepatogu įvažiuoti. Saugant įvažiavimo dangą nuo apledėjimo, gali tekti ją šildyti.“
Architektas nepataria taupyti pagalbinių patalpų sąskaita. Anot jo, į namą reikia žiūrėti ne svečio, o šeimininko akimis. Neįrengus sandėliuko, drabužinės ar kitos ūkinės patalpos, daiktai atsidurs spintose ir spintelėse. „Vargu ar šeimininką džiugins keliais kvadratiniais metrais didesnė svetainė, jeigu iš spintelių ant galvos kris jose vos telpantys daiktai“, – sakė A. Vydžius.
Tačiau balkonai, anot pašnekovo, individualiam namui nereikalingi. „Jei žmogus turi nuosavą sklypą, smagiausia laiką leisti ant žemės, o ne balkone“, – paaiškino architektas.
Virtuvę geriausia įrengti atskiroje patalpoje. „Virtuvė – tai vieta, kurioje gaminamas maistas, o ne demonstruojami baldai, – sakė A. Vydžius. – Įrengus virtuvę bendrojoje erdvėje, tektų įrengti papildomą galingą ventiliaciją. Be to, virtuvė – laikinos netvarkos zona. Ar tai tinka svetainei?“
Ekonominiams, tai yra nedideliems namams, architektas rekomenduotų įrengti vitrininius langus. „Tokie langai tarsi praplečia nedideles erdves, joms suteikia šviesos, o šeimininkams – teigiamą psichologinį poveikį“.
A. Vydžius žinomas kaip stilingų, elegantiškų namų projektų autorius. Akmens ir medžio apdaila išsiskiriantys, lietuviškas tradicijas atspindintys namai papuošė ne vieną miestą ir gyvenvietę. Šiuo metu architektas rengia naują projektų paketą – tai bus greitos statybos namai.
Butas ant žemės
Praėjusių metų rudenį du jauni architektai – šalia Vilniaus esančio Pašilių kvartalo autorius Tomas Lapė ir Živilė Putrimaitė („Studija lape“) – suprojektavo jaunai nedidelei šeimai skirtą namą. Netoli Vilniaus miesto ribos esančiuose Galgiuose statinys ėmė kilti pavasarį, o šiemet rudenį jau baigiami apdailos darbai.
Užsakovai paprašė, kad namas būtų nedidelis, patogus ir be jokių kaprizų. Jie įsivaizdavo, kad erdvės bus išdėstytos kaip buto, tik ant nuosavos žemės. „Teko ilgokai diskutuoti, kol šeimininkams įrodėme, kad namas privalo skirtis nuo buto. Iš pradžių šeimininkai prieštaravo nedidelei erdvei per du aukštus, mat tai šiek tiek sumažina naudingąjį plotą.
Galiausiai pavyko rasti abiem pusėms priimtiną variantą. 180 kv. m. namas iš išorės atrodo kaip 150, o įėjus į vidų susidaro įspūdis, kad namas – 300 kv. m. Dabar šeimininkai džiaugiasi: į svečius užsukantys kaimynai tvirtina, kad namas didelis ir erdvus.
Ar reikalingi koridorius ir holas?
Daugelis lietuvių savo namų neįsivaizduoja be koridorinės sistemos. Nedideliame name galima išsiversti be šių patalpų. T. Lapė: „Užsakovai pabrėždavo, kad projektas būtų kuo racionalesnis, o kur įmanoma – sutaupyta, todėl planuodami namą naudingą plotą didinome nenaudingo ploto sąskaita.
Taip name neliko koridorių, buvo sumažinti holai, iki mažiausio leistino dydžio susitraukė miegamieji. Vadovautasi logika: miegamasis – tai pernakvoti skirtas kambarys, todėl miegamųjų plotai – 15, 14 ir 14 kv. m (prabangaus namo miegamieji užimtų mažiausiai po 20 kv. m).
Kaip toks patalpų suplanavimas padeda taupyti užsakovų pinigus? T. Lapė atsakė, kad statybos kainą lemia bendras namo plotas, arba tūris. Kai labai sumažinamas nenaudingas plotas, jis tampa labai artimas bendrajam. Sąlygiškai nedideliame ekonominės klasės name pasiekta, kad pagrindinės erdvės atitiko aukštos klasės namams taikomus reikalavimus, o namas kainavo sąlygiškai nedaug.
Kad daiktai nesuvalgytų erdvės
Pirmąkart namą besistatantys kartais mėgina taupyti atsisakydami ūkinių patalpų arba sumažindami jų plotą. Lengvai atsisakęs koridorių, sumažinęs miegamuosius, architektas T. Lapė nemažino sandėliavimo patalpų, skalbyklos ir katilinės. „Jei nebus kur dėti ūkyje naudojamų daiktų, jie suvalgys naudingą erdvę“, – tokį sprendimą paaiškino architektas. Pirmame aukšte įrengta svetainė, virtuvė, valgomasis, sanitarinis mazgas. Tambūras, holas ir nusirengimo vieta sutilpo į vieną 10 kv. m ploto patalpą. Šios erdvės visiškai pakanka, kad į namą įžengę šeimininkai ir jų svečiai laisvai persirengtų ir nesusirgtų klaustrofobija.
Antrame aukšte įrengti trys miegamieji, dvi sanitarinės patalpos, nedidelė drabužinė ir 11 kv. m biblioteka, sujungta su bendrąja per du aukštus erdve.
Katilinė ir skalbykla taip pat įrengtos pirmame aukšte. Ar tai neprieštarauja racionalaus namo koncepcijai? Ar šios patalpos neturėjo būti rūsyje?
Be rūsio
Tačiau vilniečių name požeminių patalpų nėra. T. Lapės nuomone, atsisakius rūsio buvo sutaupyta nemažai lėšų. „Namas į viršų pinga, tai yra mažėja statybos darbų kaštai, – sakė T. Lapė. – Tinkamai įrengti rūsį nepigu. Žemės darbai ir rūsio įrengimas laikomi pačiais brangiausiais, o požeminės patalpos – pačiomis prasčiausiomis. Jei įrengti patalpas žemėje yra brangiau nei tokio pat ploto pirmajame aukšte, ar verta daug investuoti į pagalbines patalpas?“
Kitame T. Lapės suprojektuotame objekte nori nenori teko įrengti rūsį, nes pastatas buvo kalno šlaite. Ilgokai svarstęs, ką daryti su tamsiomis, drėgnomis ir šaltomis patalpomis, šeimininkas pusę rūsio užvertė žemėmis, o kitą pusę rūsio įsirengė. „Dabar pats stebisi ir klausinėja, ką jam su tuo erdviu rūsiu veikti?“ – sakė architektas.
Tačiau daliai tautiečių vis tiek atrodys, jog įrengti rūsį yra pigu. Daugelis nešiltina sienų ir neleidžia pinigų apdailai. Nešildomas tamsus ir drėgnas rūsys tinka bulvėms ir konservuotiems produktams laikyti. „Bulves reikia laikyti „Maximoje“, – nusijuokė architektas. – Rūsys ne itin tinka ir pirčiai įrengti. Požeminė pirtis nejauki. Šiuolaikinės pirtelės įrengiamos virš žemės, kad tiesiog iš pirties būtų galima išlėkti į terasą, kiemą ar vandens telkinėlį. Rūsio patalpos tinka įrengti pagalbinėms baseino patalpoms, tačiau baseinas ir ekonominės klasės namas yra nesuderinami dalykai.“
Architekto įsitikinimu, rūsyje neverta įrengti net skalbyklos. „Tokia patalpa taptų drėgmės šaltiniu, tektų įrengti sudėtingą ir nepigią ventiliacijos sistemą. Priešingu atveju, skalbiniai prastai džiūtų, – dėstė argumentus architektas. – Be to, šeimininkei tektų bėgioti į rūsį skalbti, lyginti drabužius. Šiais laikais lygindami drabužius ir atlikdami kitus buities darbus, žmonės mėgsta žiūrėti televizorių, bendrauti su šeimos nariais. Sandėliavimo patalpa taip pat turi būti lengvai pasiekiama, geriausia vieta – pirmame aukšte prie įėjimo į namą. Mat dulkių siurblio, vežimėlio, pintinės ar įrankio dažnai prireikia, o bėgioti laiptais į rūsį nepatogu.“
Vieno aukšto ar dviejų?
T. Lapė įsitikinęs, kad vieno aukšto namas, palyginti su tokio pat ploto dviejų aukštų namu, yra brangesnis. Architektas palygino du vienodo ploto – 180 kv. m – vieno ir dviejų aukštų namus.
Kuo didesnį plotą sklype užima statinys, tuo daugiau pamatų jam reikia. Vieno aukšto name šilumos nuostoliai bus didesni, nes visų patalpų sienos bus išorinės. Perdangų su nešildoma palėpe plotas sudarys 180 kv. m, o šį plotą išdėsčius per du aukštus, pirmo aukšto lubos bus šiltos ir šio aukšto šildymo šaltinio skleidžiama šiluma per laiptus arba susisiekiančias erdves kils į antrą aukštą.
Dviejų aukštų namo stogo plotas mažesnis, taigi ir šilumos nuostoliai mažesni nei tokios pat kvadratūros vienaukščiame. 180 kv. m ploto vieno aukšto name sunku racionaliai suplanuoti patalpas, atsiranda daug nenaudingo ploto, nes susisiekimui tarp toli viena nuo kitos esančių patalpų reikia koridorių. Įrengti vieno aukšto namo stogą yra brangiau, nes reikia daugiau ir ilgesnių medinių konstrukcijų, o naudojant trumpas gegnes palėpės patalpos bus žemos ir nefunkcionalios (A. Vydžius yra vieno aukšto namų šalininkas ir kolegai pritaria tik dėl to, kad dviejų aukštų namas šiltesnis, taigi taupesnis eksploatuoti).
Svarbiausias – architektas?
T. Lapė užsakovams pasiūlė namą apdailinti klinkerio plytomis. „Klinkeris – brangi, bet amžina medžiaga, – sakė architektas. – Šeimininkai apdailai pasirinko pigesnį variantą – tinką. Sienos apšiltintos akmens vata. Apšiltinti akmens vata brangiau nei polistireniniu putplasčiu, tačiau pastarasis mažiau atsparus mechaniniams pažeidimams. Šeimininkai namą statė ūkio būdu. Ar taip statant nenukenčia darbo kokybė ir ar tai ekonomiška, T. Lapė patarė klausti šeimininkų.
Namo savininkas ponas Anicetas pakomentavo, kad namą statė sau, o ne parduoti. „Todėl sienoms pasirinkome tradicines, laiko patikrintas medžiagas – skylėtas keramines plytas. Fasado apdailos pasirinkimą taip pat lėmė finansiniai skaičiavimai. Pasirinkome ne apdailos plytas, o tinkuotą fasadą, nes kainos skirtumas – apie 30 proc., o tinkuoto namo išvaizda tikrai ne prastesnė.
Ar statyti namą ūkio būdu, negaliu vienareikšmiai atsakyti. Jeigu finansinės galimybės nedidelės, o žmogus turi šiokį tokį supratimą apie statybą, galima statyti ir pigesniuoju – ūkio būdu. Tuomet labai praverčia architekto patarimai. Geras architektas – labai svarbi sėkmingo statybų proceso sąlyga. O mūsų architektas toks ir yra“.
