„Moterys į santykius su vyru žiūri labai paprastai. Kaip į sandėrį! Jos nuolat pamatuoja: kas joms iš to? Ir pirmiausia vertina ne jausmus vyrui, o jo materialinę padėtį.“ Kodėl gi ne, galima ir
pamatuoti
, „kas man iš Katano“. Išoriškai nieko neprikiši. Gražus vyriškis, skrybėliukas, geras kostiumas, išblizginti dendiški smailianosiai. Suka mineralinio
biznelį
. Su materialine padėtimi viskas ok, tad dabar jau automatiškai turėtų pradėti skleistis mano jausmai. Bet nesiskleidžia, nors tu ką. Žinoma, vis dėl to išskaičiavimo. Mat skaičiuoju toliau, šįkart įkainoju širdį ir protą. Ar yra ko nors ten, kad
apsimokėtų
?

Meilė Katanui atrodo romantikų išvedžiojimai ir paistalai, kurių vyras priverstas griebtis, kad gautų... sekso. Vadinasi, tai, kas siejama su meile — švelnumas, atjauta, supratimas, rūpestis, ramybė, kad tai tavo žmogus, ir atsakomybė už jį, — yra vyro melas seksui gauti. Taigi vietoj širdies būtų pasiūlytas lytinis aktas.

Naujųjų amžių filosofas Descartesas teigė: „Mąstau, vadinasi, esu“. Pagal Kataną būtų: dulkinuosi, vadinasi, esu. Tačiau taip pat poligamiškas Beigbederis sako: meilė trunka trejus metus, ir jis man įdomesnis, nors neturi nei mineralinio biznio, nei išblizgintų batų. Kodėl? Todėl, kad tiki meile. Galbūt trunkančia mėnesį, pusmetį, metus, galbūt trejus.

Beje, juk garsiausius meilės romanus sukūrė vyrai. Kaip ir gražiausią meilės poeziją, dramas, operas. Jų pačių audringas asmeninis gyvenimas liudija, kad tai nebuvo vien tik melas, kad gautų sekso. Meilė — kūrybinės energijos šaltinis, tačiau vyras, nepakylantis virš lytinio akto, bus nekūrybingas amatininkas visur: ir verslo, ir sekso, ir bet kokioje gyvenimo srityje. Nes trūksta polėkio, kuris būdingas kūrėjams.

Romano herojus Edvardas sielojasi: „Kokia skyrybų kaina — prarasti sūnų? Kurį paaugusį tikėjaisi tiek daug visko išmokyti?“ Kam tas pseudosielvartas? Ko vyras-patinas gali išmokyti sūnų? Jei viską valdo vien instinktai, mokyti nėra ko — sūnui viską parodys instinktai. Bet instinktų valdomi ir asilai. Taigi ar Katano požiūris kuo nors skiriasi nuo asilo? Vargu. Nes tokio vyro-patino širdis yra tik spermos talpykla.

O galvoje? Skrybėliukas saugo net pora minčių apie pasaulį: visos moterys yra paleistuvės, trokštančios pinigų, o vyrai — eržilai, valdomi geidulių. Vyras nori pasiguldyti kuo jaunesnę ir gražesnę, moteris — parsiduoti kuo turtingesniam. Santuoka yra ekonominė institucija, todėl protinga moteris ta, kuri supranta vyro poligamiškumą ir nedaro iš to tragedijos.

Tokio vyro gyvenimas — UAB „Šeima“ su verslo (t.y. šeimos turto) partnere žmona ir krūva nuolat kaitaliojamų sugulovių. Meilužėmis jų nepavadinsi, nes jos pasirenkamos kaip prekės lentynoje: pagal krūtinės, užpakalio, kojų, plaukų duomenis, nesiekiama netgi emocinio kontakto.

Viskas, ko norima iš šeimos — kad žmona ramiai be pretenzijų leistų sukti į šoną, nes vyrui reikia, o iš krūvos sugulovių — kad nepuoselėtų lūkesčių, jog UAB „Šeima“ 50 procentų akcijų gali pereiti į kitas rankas. Taigi įsivaizduokime, grįžta toks vyras namo: „Brangioji, kokią mergą šiandien turėjau, kokios krūtys, kokios kojos. Suprask, man reikia ne tik kiaulienos, o ir jautienos“. Katano svajonė, kad žmona atsakytų: „O taip, suprantu. Svarbiausia, kad grįžai pas mane“. Bet ji gali atsakyti ir taip: „Brangusis, aš taip pat šiandien sumečiau skudurus su tokiu dendžiu. Suprask, man reikia ne tik pavytusio agurko, bet ir banano“. Kodėl gi nežaisti šeimoje lygiomis teisėmis?

Tačiau Katanui tokia mintis per sunki, jis pamiršta, kad gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kur ekonominės ir socialinės priežastys, lėmusios moterų monogamiją — kas rūpinsis vaikais, jei jų mama lakstys paskui kitus, — nyksta. Taigi ekonomiškai laisvėjant moteriai randasi visos galimybės jai taip pat pasakyti: noriu kito ir turiu sąlygas jį turėti. Katanas moterų neištikimybės priežasčių nesvarsto. Kodėl? Gal bijo? Juk jei vyras tik žvėris — patinas, tai moteris — jo grobis: nejaugi juo dalysiesi su kitais?

Katanas gerai pastebi, kad moterys valdomos jausmų, tačiau nedaro iš to akivaizdžių išvadų apie moterų neištikimybę. O jos jam būtų ne itin malonios: jei vyras yra neištikimas, jis, genamas fizinio potraukio, nueina paskui naują patelę. O jei neištikima moteris, vadinasi, ji susižavi ne kūnu, arba ne vien kūnu, o kuo nors daugiau, ir tai toli gražu ne pinigai, kaip norėtų manyti autorius.

Vyrai, kurių žmonos neištikimos, dažniausiai ne tik nepatenkina jų lovose, bet yra slunkiai daugelyje gyvenimo sričių. Kaip tik dėl to tokio nevykėlio neims į meilužius ir laisva save išlaikanti moteris. Kam jai jis? Jei negali su mylimu žmogumi rodytis viešai? Su juo keliauti ar tiesiog patylėti dviese prie jūros? Džiaugtis, tuo, kas abiem artima? Nesvarbu, kiek tai truks.

Vyras, kurio funkcijos nesiskiria nuo vibratoriaus, dėl šalutinio poveikio, — neaišku, ar veiks baterijos, švaros negalima kontroliuoti, negalima nustatyti sau tinkamu režimu, kada nori išmesti, visada pralaimės vibratoriui, nes tai pigiau ir patogiau nei vyras dvasinis impotentas.

Naujausiame „LILIT“ numeryje skaitykite:

Aktorius Kostas Smoriginas – mylimas ir nekenčiamas
Viena kelyje: garsiausios visų laikų keliautojos
Pirmojo pasaulyje supermodelio Janice Dickinson istorija
Moteriškas saviapgaulės įprotis
Vyrai, bijantys spaudo pase
Skyrybos ir verslo dalybos
Sėkmė be kovos: kodėl verta mokytis plaukti pasroviui
„LILIT“ eksperimentas moteriškame miegamajame
Madingosios vampyriukės, arba Gydymas dėlėmis
Pfalcas, kur liejasi vynas ir gyvenimo džiaugsmas