„Galima sakyti, jog į žurnalistiką atėjau iš gatvės“, - pasakojo žurnalistė. Dar būdama maža, ji žinojo, kad nori būti žurnaliste ir dirbti televizijoje. J. Valeikaitė pasakojo, kad tris kartus stojo į žurnalistiką, tačiau ten jos nepriėmė. 1996 m. Jovita atėjo į „Gimtojo krašto“ redakciją ir pasakė, jog nori būti žurnaliste, bet į universitetą jos nepriima. „Man buvo leista pabandyti ir pasakyta – rašyk“, - prisimena Jovita.
Kartą J. Valeikaitė turėjo imti interviu iš E. Mildažytės, kuri tuo metu buvo ypač populiari. Po interviu Edita pareikalavo prieš spausdinant duoti paskaityti straipsnį. Tekstas E. Mildažytei labai patiko. Ji sakė, jog jaunoji žurnalistė parašė neiškraipydama faktų. Pradėjus skęsti „Gimtojo krašto“ laivui, E. Mildažytė pakvietė Jovitą į LTV žinių redakciją, kur pati tuo metu dirbo.
„Žurnalistikoje man visada labai sekėsi“, - pasakojo Jovita. „Lietuvos ryto televizijoje“ ji dirba nuo 1999 m. ir labai džiaugiasi, nes laida nuolat keičiasi, niekada nestovi vietoje. „Šioje laidoje aš esu savimi. Iš esmės niekas nesirūpina mano įvaizdžiu, ten aš esu visiškai natūrali“, - darbo privalumais džiaugiasi žurnalistė.
J. Valeikaitė pasakojo, kad šiame darbe ji patiria ir krizių, ir pakilimų. „Aš labai mėgstu filmuoti, džiaugiuosi, kai audiovizualinis darbas priklauso tik nuo manęs pačios. Įvertinę šį pomėgį, mane vadovai išsiuntė į Austriją ir patikėjo svarbią užduotį. Iš pradžių labai apsidžiaugiau, bet jau po dviejų dienų verkiau, kad man nieko neišeina, kad aš - jokia filmuotoja, pervertinau save. O grįžusi namo, montuodama medžiagą, supratau, kad visai neblogai savo darbą atlikau. Tai taip ir būna, vieną dieną viskas yra gerai, kitą - blogiau“, - neslepia žurnalistė.
Populiarumo J. Valeikaitė nesureikšmina. „Mano darbas yra juodas – montažas, tekstai, pašnekovų paieška ir t.t. Kita vertus, nesu aš labai populiari. Mūsų laidos žiūrovas yra intelektualus, protingas žmogus, todėl mane atpažinę jie tiesiog nusišypso, o būna, kad ir pasisveikina. Kartais parduotuvėje man pritaiko 20 proc. nuolaidą“, - šypsosi žurnalistė, kurios manymu, populiarumas įpareigoja gerąja prasme, nes viešumas neleidžia daryti kvailysčių, elgtis neapgalvotai.
