"Tačiau sunku pasakyti, kokios įtakos šis susidomėjimas besivystančiomis rinkomis gali turėti Baltijos regionui, nes čia liko vos trijų bendrovių akcijos, kurių pasiūla yra pakankamai didelė ir kurios gali duoti pelno", - pridūrė analitikas.
2000 metais per pirmuosius keturis mėnesius prekyba akcijomis Baltijos akcijų rinkose vyko gana aktyviai. Tačiau vėliau aktyvumas nuslopo, likvidumas mažėjo, o užsienio investuotojus domino tiktai kelių bendrovių - Estijos "Hansapank", "Estijos telekomo" ir "Lietuvos telekomo" - akcijos.
Likvidumą dar labiau sumažino Švedijos SEB sprendimas perimti beveik po 100 proc. Lietuvos Vilniaus banko, Latvijos "Unibanka" ir Estijos "Uhispank" akcijų.
Likus trims 2000 metų biržos prekybos dienoms pagrindinis Lietuvos biržos indeksas, palyginti su 1999 metų pabaiga, smuko 3 proc., tuo tarpu pagrindinis Latvijos biržos indeksas smuko 1,3 proc. Estijos indeksas TALSE per minėtą laikotarpį padidėjo 9,5 proc.
Kalbėdami apie makroekonominius rodiklius analitikai prognozavo, jog 2001 metais Latvijos ir Estijos metinis ekonomikos prieaugis gali siekti 4-6 proc., tuo tarpu Lietuvos ekonomikos prieaugis ateinančiais metais turėtų siekti 2-4 proc.
"Makroekonominė situacija visose trijose Baltijos valstybėse atrodo labai gerai. Akivaizdu, jog šioms šalims sekasi, jų bendrovės dirba vis geriau ir geriau", - teigė Kusta Aima (Kustaa Aima), "Danske Capital Finland" fondų vadybininkė.
Analitikai teigia, jog 2001 metais daugiausia dėmesio turėtų susilaukti Estijos bendrovių akcijos, ypač "Hansapank", tuo tarpu naujoji Lietuvos Vyriausybė privalo įtikinti rinkas, jog yra pasirengusi ekonominėms reformoms.
Latvija, analitikų nuomone, turėtų paspartinti privatizavimą ir pasiūlyti rinkoms stambių bendrovių, įskaitant ir telekomą bei laivybos bendrovę, akcijas.
"Akcijomis vis dažniau prekiauja ne šalys, o sektoriai, ir tuo atveju, jei tam tikrų sektorių trūksta, pavyzdžiui, telekomunikacijų ar informacinių technologijų, tai tikrai nėra gerai. Šiuo atžvilgiu Latvija atrodo prastai", - aiškino analitikai.