Reklamos šalininkai sako, kad jie neskatina nei nusigėrimo, nei agresijos. Ir potencija jiems taip pat – šventa. Atvirkščiai, reklamuodami alkoholinius gėrimu, jie pratina tautiečius prie kultūringo gėrimo. Kad alkoholiniai gėrimai, ypač silpni, neskatina nei silpnaprotystės, nei avaringumo. Nereklamuojant oficialių alkoholinių gėrimų, žmonės neva ims gerti naminės gamybos surogatus. Dėl ko žymiai greičiau sunaikins save ir kitus.
Ir, sako jie, ne alkoholis žudo žmogų, o pats žmogus žudo save ir į save panašius. Pasinaudodamas vienu atveju cigarete, kitu atveju- peiliu, trečiu- alkoholiu. Viskas priklauso nuo jo, nuo žmogaus, o šiuo atveju - nuo jo gėrimo kultūros. Maža to, kadangi alkoholio prekyba dažniausiai yra labai pelninga, jo reklamą reikia skatinti, o ją drausti - tai bandyti pažeisti laisvosios rinkos dėsnius. Ir netgi ne tame reikalas, kad tai negerai. Tiesiog neišdegs - rinka pasidarys šešėlinė.
Pažiūrėkime į tai mediciniškai. Kas yra tas alkoholis? Alkoholis arba spiritas tai tiesiog tokia medžiaga. Medžiaga tarp medžiagų, sausinanti gleivines, deginanti liežuvį bei sukelianti apsvaigimą. Kai ką ji linksmina, kai ką - slopina. Nuima moralinius stabdžius - drovieji tai žino- tačiau mažina seksualinius pojūčius. Sveikas požiūris į ją pasireikštų tuo, kad alkoholį imtų pardavinėti vaistinėse. Mažom dozėm. Nes jis - ne maistas, o vaistas. Beje, dar kažkiek sterilizuoja.
Devyniasdešimt procentų mūsų istorijos užima laikai, kai grojant būgnams mūsų protėviai periodiškai sujungdavo savo asmeninę dvasią su alkoholio dvasia, ar su musmirių dvasia, ar su smilkstančios žolės dūmų dvasia. Ir tuomet asmeninės dvasios nebelikdavo, ir šios keistos medžiagos dvasia - “spiritus”- sujungdavo žmones. Kaip, beje, sujungdavo ir bendras valgymas. Mes juk turime prisiminti, kad valgymas - tai šventas , magiškas aktas, sujungiantis mus su gamta ir vieną su kitu. Kitaip per daug skausmingai suvoki savo baigtinumą ir vienišumą.
Todėl , o ne dėl to, kad žmonės yra tokie kvaili, alkoholis, kaip ir rūkymas , išliko plačiai vartojamų medžiagų sąraše . Nepaisant to, kad dauguma žino: saiką prarasti lengva, tuomet anksčiau ar vėliau sugenda kepenys, nusilpsta protas ir ima drebėti rankos. Tačiau kaip ir cigaretės, jis vis dar puikuojasi - ne vaistinėse, o maisto parduotuvėse. Kaip duoklė senai tradicijai, pagal kurį visa tai – ir spiritas, ir narkotikai, ir dūmai, ir maistas - yra šventa.
Dėl to logiška būtų ne drausti alkoholį, ir ne sumenkinti jį reklamuojant kartu su šampūnais bei skutimosi peiliukais. Galbūt, atvirkščiai, jį derėtų garbinti! Ką tai duotų?
Štai Indijoje yra garbinama karvė. Ar ją kas nors valgo ? Ne.
Garbinamo daikto, kaip indiškos karvės, niekas kasdienybėje neliečia.
Garbinami daiktai yra šventi, prie jų prisilieti tik ritualo metu.
Garbinamo daikto negali būti per daug.
Garbinamas daiktas neatsiejamas nuo šventinės nuotaikos - prisilietimo prie uždrausto vaisiaus.
Beje, alkoholio skyreliai parduotuvėse ir dabar savo puošnia išvaizda nelabai skiriasi nuo altorių.
Komercinė alkoholio reklama bloga ne tuo, kad ji kažką skatina. Ji sumenkina, suniveliuoja tai, kas yra dvasia - “spiritus” - iki paprasto vartojamo produkto.
Alkoholio draudimas nesiūlant alternatyvos neracionalus tuo, kad kartu su vandeniu išpila lauk ir kūdikį – žmogaus poreikį pakeisti savo sąmonės būklę, išeiti už savęs ribų, susilieti su tuo, kas yra daugiu už asmenį.
Alternatyvos ? Sveikesnių alternatyvų yra - ir stresą nuimti sportu bei savitaiga, ir šokiai, ir meditacijos - juk kalba čia eina apie pakitusią sąmonę. Apie bendrumą. Apie ryšį su dvasia - dvasinį ryšį. Na reikia, reikia to homo sapiensams, kad nesijaustų tokie siaubingai vieniši ir mirtingi. Reikalas juk šventas. Ir visokių mistinių judėjimų, neigiančių alkoholį , pas mus yra, nors dalis jų ir laikoma įtartinais.
Kai kada šie mistiniai judėjimai net atsistoja skersai kelio “normatyviniams” tautiečiams su aiškiu alkoholio kvapeliu - pamenate vieną televizijos reportažą? Tai meditacijos centras ne ten stovi, tai “seksualinės orgijos “ ima vaidentis. Na, žinoma, nebūtina buvo statytis būtent ten ir stoti skersai kelio geriančiam kaimiečiui. Tačiau ar neatrodo jums, kad abi pusės iš tiesų vienu keliu eina? Ir mes su jais visi ten pat einame - ir tie, kur su reklama, ir tie, kur be jos.