Galima pasakyti, kad vaikai netvarkingi. Tačiau kaip kruopščiai jūsų dukra darosi makiažą! Kaip ilgai šukuoja plaukus jūsų sūnus! Kažkas čia ne taip...
Jūs galite pastebėti dar vieną dalyką. Jūsų miegamajame aiškiai netvarkingai išmėtyti ir vyro rūbai. Vyras gi, nepaisydamas jūsų prašymų to nedaryti, vis vien juos išmėto. Gal jis irgi netvarkingas? Tačiau kodėl rūbus, jūsų paliktus prie lovos, jis pats susideda į spintą?
Kadangi tokiam elgesiui neužtenka paprastų paaiškinimų „vaikai netvarkingi”, „vyras išsiblaškęs”, jūs griebiatės paaiškinimų, pastatančių jus į aukos padėtį: „ Jiems nusipjauti į mano pastangas”, „Jis tiesiog nori mane paerzinti”, „Jie mane kankina”.
Tačiau pasišnekėjusi su kitomis moterimis, jūs suprantate, kad tai nesąmonė ir vargu ar šeimos nariai ruošia prieš jus sąmokslą. Kitų moterų namuose viskas taip pat. Taigi čia kažkoks universalus reiškinys.
Šis reiškinys vadinasi „instinktas”. Tai toks elgesys, kuris nepaaiškinamas išorinėmis aplinkybėmis, nėra sąmoningai planuojamas, ir yra aklas, t.y. atsiranda netgi tuomet, kai jo veikimui nėra pakankamų sąlygų. Mes įpratome sakyti, kad tik gyvūnai vadovaujasi instinktais. Tačiau paaiškėja, kad ne tik.
Ir jūsų vaikas, ir jūsų vyras, ir netgi jūs pati demonstruojate mažiausiai du - teritorinį ir hierarchinį instinktą.
Teritorinis instinktas verčia jūsų paauglius vaikus pažymėti savo kambarį daiktais, rūbais ir nešvariais indais. Šie daiktai - tai signalas aplinkiniams – „Stok!- čia mano teritorijos ribos”. Neatsitiktinai vaikai taip mėgsta statyti „slėptuves”, lįsti po paklode, o paauglystėje tiesiog neleisti tėvų į savo kambarį.
Daiktai kambaryje - papildoma apsauga. Sudėti į spinteles daiktai netektų savo signalinės reikšmės. Tą patį daro ir rūbus išmėtantis vyras, ir netgi jūs pati - pastebėkite, kad jūs kažkodėl labai laisvai elgiatės su savo pačios rūbais, palikdama juos prie lovos.
Antras instinktas - hierarchinis. Jis nusako, kokią padėtį asmuo užima šeimoje. Tvarkydama kambarius jūs nesąmoningai, bet pakankamai atkakliai teigiate aplinkiniams: aš esu tas asmuo, kuris kontroliuoja teritoriją! Čia bus ne kieno nors, o mano tvarka!
Pastebėkite, kad jūs niekuomet netvarkysite savo draugų kambario. O jei tvarkysite, vadinasi, pabrėšite, kad užimate aukštesnė hierarchinę padėtį draugės atžvilgiu.
Hierarchinis instinktas ypač ryškus, kai jūs ginčijatės su paaugliais ir jums išsprūsta žodžiai: „Kaip tu drįsti taip kalbėti su savo tėvais!”, „Neužsimiršk, kas tu toks, snargly!” , ir ypač, kai neiškentusi duodate vaikui antausį.
Augančiai kartai jūsų siekis kontroliuoti sukelia „kovos už aukštesnę hierarchinę padėtį” proveržį. Ne tik jūs jį išprovokuojate, prisiminkite: instinktas aklas, taigi veiktų ir be jūsų. Jei ne su jumis, jis kovotų su mokytojais, policininkais, valdžia...
Na, o kaip aiškiai pasireiškia šis instinktas už šeimos ribų, matosi iš jūsų vairavimo stiliaus: ar jūs mieliau lenksite džipą, ar seną Moskvičių? Ar visiems leisite persirikiuoti prieš jūsų nosį?
Dar vienas instinktas - grupavimosi su į save panašiais. Atkreipkite dėmesį: jūsų vaikai vis mažiau kalbasi su jumis, ir visokius, netgi elementariausius klausimus linkę derinti su bendraamžiais. Kodėl? Juk jūs, o ne bendraamžiai daugiau žinote, esate labiau patyrusi. Tačiau paaugliai atkakliai neklauso jūsų patarimų, ir netgi eiti pas specialistus, tarkime, psichologus, visiškai nenori.
Atpažinkite šį instinktą pas save. Tarkime, jūs - moteris, o jus kviečiasi į svečius vyrų klubas. Ar eisite? Taip. Ne, jūs neturite prietarų, tačiau bent iš pradžių jaučiatės ne savo terpėje, tiesa? Jūs tylite ir daugiau klausotės kitų, nei pati dalinatės. Į patarimus reaguojate kiek skeptiškai.
„Vyrams patinka geltona spalva”. Kažkaip abejotina... O štai eidama su drauge, arba bent su kolege darbo reikalais, nejučiomis imate viena kitai patarti ir išsipasakojate. Ta pati, tik iš jos lūpų išgirsta informacija tampa nepaprastai patikima! „Vyrams patinka geltona spalva”- hmm, kažkas tame yra...
Kodėl? Todėl, kad jūsų galvoje žmonės, kuriuos jus priskiriate panašiems į save, instinktyviai traukia jus prie savęs - sukurti ir išlaikyti stabilią uždarą „saviškių“ grupelę. Joje jūs instinktyviai palaikote jausmą „Aš tokia, kaip jūs”, demonstruodama patiklumą ir dėmesį. Jūsų paaugliai vaikai daro tą patį.
Taigi susitaikykime su tuo, kad esame ne tik protingos, bet ir instinktyvios būtybės. Ir protas mums duotas ne tam, kad save tramdytume. Greičiau jis padeda save ir kitus suprasti. O supratus - atleisti kitiems. Už ką tie kiti atleidžia ir mums. Ir sudaro su mumis uždarą „žmogiškų būtybių“ grupelę.
