Viskas gerai, bet Hanojuje yra kelios autobusų stotys ir autobusiukas mane išleido būtent pačioje tolimiausioje. Prieš keletą dienų parašiau el. laišką į kelionių agentūrą, kad parūpintų man traukinio bilietą. Noriu naktiniu traukiniu važiuoti į Hue, esantį centriniame Vietname. Nors kreipiausi prieš kelias dienas, bilietus tegaunu į 23 val. traukinį, ankstesniuose reisuose nebėra vietų.

688 km iki Hue traukinys važiuoja apie 12 val., vietoje būna kitos dienos ryte. Už 33 USD gaunu bilietą keturviečiame kupė su miegamomis vietomis. Hanojaus traukinių stotis nedidelė. Prie traukinio leidžia prieiti prieš valandą. Durys užrakintos ir jas atrakina likus valandai iki traukinio išvykimo. Niekas po peroną laisvai nevaikštinėja, tenka laukti stoties pastate. Man besėdint, keletą kartų patikrina mano bilietą, ar tikrai nepražiopsojau traukinio. Sunku atskirti, kur tikrina pareigūnai, o kur tiesiog arbatpinigius medžiojantys vietiniai. Nors stovi vienas traukinys ir nėra ką sumaišyti, vis tiek veržiasi palydėti iki traukinio, panešti kuprinę, o paskui įkyriai reikalauja arbatpinigių ir gana nemažų. Jei duodi, jo manymu, per mažai, tenka kurti istoriją, kad daugiau neturi, nes lengvai neatstoja. Kupė švarus, tvarkingas, patalynė irgi švari. Vienas malonumas keliauti. Išsimiegi ir iš ryto jau centriniame Vietname. Hue yra maždaug 100 km nuo demarkacinės linijos, kadaise skyrusios Šiaurės ir Pietų Vietnamus. Aš jau pietuose! Pirma, kas krenta į akis: platūs, švarūs šaligatviai, palei upę sutvarkyti parkai su daugybe gėlių ir fontanų. Lyg būčiau patekusi į kitą šalį. Baigėsi mano vargai. Susiradau viešbutyje kambarį 10 USD nakčiai su pusryčiais. Čia pat viešbutyje sumokėjau 3 USD už ekskursiją laivu į imperatoriškąsias kapavietes ir 3 USD už autobuso bilietą į Hoi An, kitą mano kelionės tašką. Nebereikia ieškoti stoties, kelionių agentūrų. Po bastymosi po Šiaurės Rytus, čia viskas atrodo taip paprasta. Hue istorija siekia XVI amžių. Jau nuo tada Nguyen dinastijos imperatoriai šiame regione pastatė savo būstinę. Tarp 1975 ir 1990 metų senieji pastatai Hue buvo laikomi politiškai "neteisingais" kaip feodalinės Nguyen dinastijos palikimas. 1993 m. UNESCO paskelbė Hue esančius architektūrinius paminklus pasaulio paveldu.

Jei šiaurėje žavėjausi gamta, tai centriniame Vietname žavi gausus kultūrinis palikimas. Nors labai šilta ir saulė čia gan agresyvi, keliauju ieškoti imperatoriškųjų rūmų. Ngo Mon, Ngu Phung, Dien Thai Hoa... tai vartų, rūmų ir kitų imperatoriškojo komplekso pastatų pavadinimai. Vietnamietiškus vietovardžius mums teisingai ištarti retai kam pavyktų, o ir prisiminti jų man tai niekaip nesiseka. Dalis komplekso pastatų išgriauta per karus ir šiuo metu vyksta atsatymo darbai. Didžioji dalis komplekso išlikusi. Šventyklos man visos kažkokios panašios. Didelį ispūdį daro puošnūs vartai.

Karšta. Iš gatvės prekeivių nusiperku didžiulį greifrutą. Bjaurastis. Kietas, rūgštus, nesultingas ir visai negaivina. Niekaip nesuprantu, kaip tokiame krašte, kur tiek saulės, auga tokie rūgštūs ir beskoniai vaisiai. Gatvės prekeivių higiena nekelia abejonių. Visiškai drąsiai nusiperku stiklinę vaisių deserto. Moteriškė, ant šaligatvio pasistačius eilę puodų, prideda, ko pageidauju. Muses nuolat baido, indai švarūs, maistas skanus.

Iš ryto kelionių agentūros darbuotojai paima mane nuo viešbučio ir nuveža iki laivo kuriuo plauksiu apžiūrėti imperatoriškų kapaviečių. Jokių bilietų. Tiesiog motoroleriu nuveža iki laivo. Išplaukus Perfume upe už miesto pasimato kalvos. Kraštovaizdis nenuobodus. Aplankome Khai Dinh, Tu Duc, Min Mang kapavietes ir dar kelias šventyklas. Nors ekskursija trunka visą dieną, laivui sustojus kapavietės apžiūrėjimui skiriamas maždaug pusvalandis.

Kelios kapavietės toliau nuo upės. Einant pėsčiomis sunkiai spėjama jas apžiūrėti, todėl tenka nuomotis motorolerį. Iššoki iš laivo, laukia daugybė motorolerių. Sėdi ant pirmo pasitaikiusio, leki iki kapavietės, motorolerio vairuotojas laukia ir parveža iki laivo. Kaina visiems ta pati, nėra kada derėtis, maždaug 1,2 USD. Kapavietės nuostabios. Didžiuliai kompleksai su tvenkiniais, šventyklomis, skulptūromis. Visos trys aplankytosios tokios skirtingos, kad net sunku pasakyti, kuri labiau patiko. Gražiausia laikoma Minh Mang kapavietė, bet ir kitos ne mažiau įspūdingos. Įėjimas į kapavietes kainuoja apie 3,5 USD. Į ekskursijos kainą - 3 USD - įeina tik transportas laivu, pietūs ir gido paslaugos. Realiai visa ekskursija kainuoja apie 20 USD.

Labai patiko miestas, ekskursija į imperatoriškasias kapavietes, o kokia čia skani daržovių sriuba su ananasais... Gaila, kad Hue galiu skirti tik porą dienų ir turiu judėti toliau į pietus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją