„Naminis“ darželis yra tarsi tarpinė grandis tarp namų aplinkos ir valstybinio vaikų darželio. Vaikas nepatiria didelio šoko, tačiau pamažu ima pratintis paklusti taisyklėms ir bendrauti su kitais vaikais“, – teigė Viktorija Tankevič.
Ši jauna veikli, socialinės pedagogės išsilavinimą turinti moteris neseniai tokį darželį įkūrė savo namuose. Tiesa, oficialiai jokio darželio ten nėra, tačiau net ir norėdama Viktorija jo įregistruoti negalėtų.
„Kreipiausi ir į Vilniaus savivaldybę, ir į Švietimo ir mokslo ministeriją. Nesulaukiau jokio atsakymo. Dabar dirbu pagal verslo liudijimą“, – pasakojo V. Tankevič. Moteris teigė kartais atsargiai vartojanti žodį „darželis“, nes nežinia, kokia komisija gali pasibelsti į duris.
Komisijų, bent jau kol kas, bijoti nereikėtų. Jokių darželių namuose steigimo reikalavimų nėra, jie niekur neregistruojami. Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerija programą jau parengė, tačiau ji dar nėra patvirtinta.
„Jei programa bus patvirtinta, tokie darželiai bus traktuojami kaip privačių asmenų įsteigti daugiafunkciai centrai. Lėšų tam būtų skirta tik ateinančiais metais. Daugiau nelabai galiu komentuoti“, – sakė ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus specialistė Ilona Grigaravičienė.
Pasitikėjimas – tik žodžiu
Tėvai tokia alternatyva mielai pasinaudotų, tačiau baiminasi, kad atsitikus nelaimei, nebus kam prisiimti atsakomybės.
„Šiuo metu savo dvimetei dukrytei samdau auklę. Galbūt leisčiau į darželį namuose. Ten ir pigiau, ir vaikas bendrauti išmoksta. Bet neramu – jei kas nutiktų, nebūtų kaltų“, – teigė vilnietė Inesa Baltaduonienė.
Nerimauta ne be reikalo – praėjusią savaitę viename tokių darželių penki vaikai buvo užkrėsti salmonelioze.
Su prižiūrimų vaikų tėveliais Viktorija Tankevič jokių sutarčių nėra sudariusi. Tiesa, niekas to net neprašė, nors nė vieno iš jų anksčiau moteris nepažinojo.
„Vienas tėvelis tik pusiau juokais paklausė, ar mano darželis yra legalus“, – prisiminė V.Tankevič.
Tačiau ateityje moteris planuoja pasitarti su teisininkais ir parengti sutartis, nes suvokia, kad dabartinė situacija gali atbaidyti tėvus. „Anksčiau, kai savo pačios dvynukams samdydavau auklę, bent jau paso duomenis nusirašydavau, nes neramu vaikus palikti nepažįstamam žmogui“, – pasakojo Viktorija.
„Dėl legalumo mažiausiai suku galvą, juk visos tuo užsiimančios moterys dirba su patentais“, – teigė savo sūnų į darželį namuose leidžianti vilnietė Vaiva.
Jos apsisprendimą lėmė tai, kad vaikas valstybiniame darželyje nepritapo, auklėtojos jam neskyrė pakankamai dėmesio. O namuose grupės būna mažos, ir vaikus prižiūrinčios moterys labiau suinteresuotos sukurti jaukią aplinką. „Jau geriau nelegali šiluma nei legalus abejingumas“, – teigė Vaiva.
Darželius sunku rasti
Informacija apie darželius namuose dažniausiai sklinda iš lūpų į lūpas. Nemažai apie juos diskutuojama interneto forumuose, juose atsiliepimai paprastai būna palankūs. Vienintelis nusiskundimas – tokius darželius labai sunku rasti.
„Kažkada pati tokio darželio ieškojau. Iš nuogirdų susiradau namą, bet į vidų patekti negalėjau. Tuo viskas ir baigėsi“, – prisiminė Viktorija. Savo namuose darželį įkūrusi moteris apie pelną kol kas negalvoja.
„Šiuo metu tikrai pelno negaunu“, – šyptelėjo ji. Keturis maždaug pusantrų metų amžiaus vaikučius prižiūrinti moteris buvo priversta samdyti padėjėją, jai sumoka daugiau, nei pati gauna pelno. Padėjėja – buvusi auklė, ja Viktorija visiškai pasitiki.
Erdviame bute, netoli Žalgirio stadiono, vienas kambarys skirtas tik ateinantiems vaikams. Lauke įrengtos kelios žaidimų aikštelės, ten jie kasdien praleidžia nemažai laiko.
Už 800 litų per mėnesį vaikai yra tris kartus maitinami, kiekvienas turi savo lovytę, yra pripirkta piešimo priemonių, pilna žaislų. Daug investicijų darželio įkūrimas nereikalavo, o ir kaimynai nusiskundimų nepareiškė.
„Darželis veikia tik darbo dienomis nuo pusės aštuonių iki šešių vakaro, tad niekam netrukdome“, – paaiškino Viktorija. Moteris savus vaikus augina viena, todėl jos veikla netrukdo šeimyniniam gyvenimui.
Moteris nenulies rankų
Darželiai namuose dažniausiai priima vaikučius iki trejų metų. Vėliau tėvai paprastai renkasi valstybines įstaigas. Perėjimas iš namų aplinkos į didelę grupę ir prie griežtai nustatytos dienotvarkės vaikams gali sukelti šoką.
„Dvi dienas darželyje praleidęs sūnus ėmė naktimis nemiegoti, verkti ir maldauti, kad tik nevesčiau į darželį. Tuo ir baigėsi mūsų pažintis su valstybine įstaiga“, – pasakojo vilnietė Vaiva. Į darželį namuose jos atžala ėjo noriai, tarsi į svečius.
„Naminiuose“ darželiuose vaikai prie taisyklių pratinami pamažu, mokosi kartu valgyti, miegoti ir žaisti „Kol kas pusryčiaujame tada, kai atvažiuoja visi vaikučiai, tačiau pamažu pratinsimės prie darželiuose nustatytų valandų“, – teigė Viktorija.
Svarbiausia, kad vaikai patys norėtų mokytis, geriausiai tai pasiekiama teigiamu pavyzdžiu. „Kai vienas mūsų berniukas pats ėmė sėstis ant puoduko, mes jį labai gyrėme. Tada ir kiti užsinorėjo. Nelabai dar suprato, ką ant to puoduko daryti, bet veržėsi bent pasėdėti“, – nusišypsojo Viktorija.
Moteris tvirtai mano, kad darželiai namuose Lietuvoje dar labiau populiarės. Tėvai netruks įsitikinti, kad jų vaikai taip gauna nemažai naudos. Nors paslauga nėra pigi, tačiau auklei mokėti tenka daugiau. Pati Viktorija ketina nenuleisti rankų. Nors verslas kol kas vos atsiperka, ji pasiryžusi dar kelis mėnesius bandyti.
„Ne viskas klostėsi taip, kaip tikėjausi, tačiau tai dar tik pradžia. Nesu iš tų žmonių, kurie pasiduoda pirmai nesėkmei ištikus“, – teigė verslininkė.
O po praėjusios savaitės incidento, kai salmonelioze buvo užkrėsti penki mažyliai, Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojai paragino tėvus atidžiau rinktis ugdymo įstaigas.
„Stebina tėvų pasitikėjimas tokiomis vaikų priežiūros įstaigomis, kuriose dirba nekvalifikuoti ir leidimų užsiimti panašia veikla neturintys žmonės“, – kalbėjo gydytoja Biruta Zdanevičienė.
