- Svajodama apie būsimą interjero saloną dar nebuvote mačiusi Paryžiaus?
Nebuvau. Tačiau aš daug skaičiau, o mano sesuo Neringa labai daug keliaudavo ir dalydavosi savo įspūdžiais.
- Bet Paryžių pasiekėte?
Apie Paryžių galvodavau, kad tai - svajonė, kurios neįmanoma įgyvendinti. Tačiau pradėjusi dirbti salone, kuriame buvo prancūziškos dekoravimo detalės, aš prie jo, tarsi, priartėjau. Po to ir pasiryžau pati ten nukeliauti. Tas miestas mane labai įkvėpė. Supratau, kad ten žmonės gyvena daug ramiau, lėčiau, tyliau . Mane pakerėjo mažos paryžietiškos parduotuvėlės. Grįžusi pagalvojau, kodėl ir man nepamėginus?
- Ne paslaptis, kad dauguma daiktų į Jūsų saloną atkeliauja iš Paryžiaus. Vadinasi, dabar jame lankotės gana dažnai?
Į Paryžių važiuoju su dekoratore Neringa. Tai žmogus, kuriam pakanka pasakyti: „Neringa, gal mes darome...“ Sakinio užbaigti nebereikia. Iš jos lūpų pasipila daugybė idėjų. Drauge su ja apžiūrėjusios visą Paryžių susikūrėme prancūzišką kampelį Lietuvoje.
- Ar sunkiai randate norimų daiktų savo salonui?
Kai kurios kompanijos neleidžia atsivežti jų daiktų tol, kol nežino vietos, kurioje jie bus dekoruojami. Tuomet siunčiame savo salono nuotraukas, važiuojame į Prancūziją, bendraujame gimtąja jų kalba. Taip gana dažnai bendraujame su porceliano kompanijomis. Nepakanka vien nuvažiuoti ir išsirinkti, turi įrodyti, kad esi vertas visa tai turėti.
- Esate išranki moteris?
Iš prancūzų kartais sulaukiu priekaištų, kad esu kiek išranki, bet priimu tai kaip komplimentą. „Madam, Jūs norite vis ko nors naujo... Prancūzai nesuspėja taip greitai pagaminti".
Tada paaiškinu, kad mūsų rinka kur kas mažesnė nei jų, todėl negali kartotis daiktai, kurie buvo prieš dešimt metų. Kiekvienas mūsų salono daiktas turi savo istoriją. Nuskridę į Prancūziją domimės, kaip jie buvo sukurti, dekoruoti, ar naudojamas auksas..
- Tikriausiai daugelį klientų į Jūsų saloną atveda iš jo sklindantis malonus kvapas?
Dėl nuolat varstomų durų mūsų salono kvapas jaučiamas ir lauke. Galite užuosti cukruotų vaisų aromatą. Jis labai pritaikytas šiuolaikiškiems namams. Tuo tarpu juodojo aksomo kvapas - labiau senovinis.
- Kokių daiktų žmonės ieško Jūsų salone?
Stalelių, padėklų, kurie turi labai gražius varinius ratukus. Dar iš tų laikų, kai buvo geriamos popiečio arbatos. Lietuvoje tokie staleliai suvokiami kaip dekoro elementas. Rėmelių, fotografijoms sudėti, itališkų šviestuvų su augaliniais motyvais, daug daiktų su auksuotomis detalėmis, daug gražių skėčių dėklų. Be šių daiktų daiktų galima išsiversti, bet jie labai papuošia mūsų gyvenimą.
- Vis dar randate laiko ankstesniems savo pomėgiams?
Taip, iki darbo ir po darbo aš daug skaitau, žiūriu filmus. Šį sezoną skirsiu teatrams, atnaujinsiu čiuožinėjimo ant ledo sezoną.
- Ar jaučia laiko tėkmę dirbdama salone?
Visa mūsų komanda laukia intensyvesnių dienų, kuomet atvežamos naujos prekės. Tada salonas atgyja: puošiame jį gyvomis gėlėmis. Laiką savo salone vadinu Marcelio Prousto laiku. Atrodo, kad laikas sustojo. Niekas nevyksta, gyva saloninė kultūra. Dar vakar mes taip sėdėjome ir gurkšnojome likerį, kalbėjomės. Tokia buvo mūsų darbo diena (šypsosi). Ateidavo viena kita ponia ir viskas.
- Minėjote, kad turite išskirtinę dovanų pakavimo techniką...
Vatelio supakavimą. Tai mūsų pačių sugalvotas pavadinimas (šypsosi). Kiekvienas daikčiukas mūsų salone sudedamas į dėžutę, tuomet suberiamos medžio drožlės. Jei tai - porcelianinis daiktas, jis susukamas į dovanų popierių, kvepiantį juodojo aksomo aromatu, senoviniu kvapu, primenančiu teatrą, užkulisius, praeitį...
- Pati esate kilusi iš Klaipėdos. Kuo Jus paviliojo sostinė?
Namo grįžtu ne taip dažnai kaip norėčiau. Vilniuje man trūksta vienintelio dalyko - jūros. Visada žinojau, kad važiuosiu į Vilnių. Man reikėjo sostinės šurmulio, intensyvesnio gyvenimo. Bet vasarą visą atostogų praleidžiu Klaipėdoje.
- Jūsų namai taip pat persmelkti prancūziška dvasia?
Namuose labai daug daiktų iš dekoravimo salonų. Jie nėra tokie teatrališki kaip mano krautuvėlėje, bet netolimoje ateityje tokie bus. Jau dabar matau juos minkštesnius, su daugiau aksomo.
Minėjote, kad jau laukiate Kalėdų...
Labai (šypsosi). Jau kitą savaitę žadame pradėti joms puoštis. Mūsų salone Kalėdos bus aksominės, švelnios ir minkštos. Viskas bus, tarsi, pudra padengta, labiau išryškės tik barokinės kėdės, tarpusavyje bus derinamos sidabro ir aukso detalės.
