Norėtų valstybinio audito
Pernai rugpjūtį prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įkurtas JRD įgyvendina programas ir priemones, skirtas jaunimui, jaunimo bei su jaunimu dirbančioms organizacijoms, iš valstybės biudžeto lėšų konkurso būdu finansuoja projektus. Šiuos vertina konkurso būdu parinkti nepriklausomi ekspertai, o galutinis žodis priklauso JRD vadovybei.
Tačiau DELFI kalbintų jaunimo organizacijų atstovai teigė, jog kai kurie sprendimai dėl projektų finansavimo jiems sukėlė abejonių. Mat, pavyzdžiui, atmestus projektus vėliau teigiamai įvertino tarptautinės institucijos ir net skyrė didesnį finansavimą.
Tokį atvejį paminėjo Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis. Departamentas šiemet atmetė kelis šios organizacijos teiktus projektus, bet vienam iš jų pinigų vėliau skyrė Europos Taryba. „Buvo keista, kodėl mūsiškiai pinigų neskyrė, o europinė institucija davė”, - prisipažino pašnekovas.
Panašiai esą atsitiko ir su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros bei Lietuvos jaunimo neformalaus ugdymo asociacijos projektu. Jį dar didesne suma sutiko finansuoti Europos Sąjunga.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Guoda Lomanaitė pripažino, kad jos organizacija stengiasi JRD teikti kuo mažiau projektų: „Ieškome kitų išteklių. Mums yra privalumas būti nepriklausomiems. Juolab kad yra pasitaikę atvejų, jog geri projektai atmetami, o prasti finansuojami”.
Tiesa, nors šiemet ir neparėmė jokių LSS projektų, departamentas sutiko skirti pinigų organizacijos biudžete nesuplanuotam renginiui – kartu su Lietuvos studentų atstovybių sąjunga Vilniuje rengiamam Europos studentų sąjungos tarybos posėdžiui.
Nepasitenkinimas JRD veikla pasiekė ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Tiek jos pirmininkas socdemas Algimantas Salamakinas, tiek kai kurie kiti nariai prisipažino girdėję tokių skundų.
„Ateina negatyvi informacija. Kaip tik dabar svarstome kitų metų biudžetą, norime daug dėmesio skirti sportui, todėl šnekėsimės su departamentu. Be to, siūlysiu komisijai paprašyti Valstybės kontrolės atlikti auditą toje institucijoje”, - DELFI sakė komisijos vadovas.
Vilioja ir postais, ir pinigais?
Pavardžių prašę neminėti DELFI pašnekovai skundėsi, esą socdemai ne tik su jais susijusias ar ideologiškai artimas, bet ir dešiniosioms pažiūroms atstovaujančias jaunimo organizacijas bando palenkti į savo pusę. Pavyzdžiui, jaunimo organizacijoms pažadama miestuose ar rajonuose, kurių tarybose socdemai turi didesnės įtakos, skirti patalpas ar priešingai – nutraukti jų nuomos sutartis; paremti jų veiklą.
Tokie pokalbiai esą itin suaktyvėjo prieš porą mėnesių, prasidėjus naujo LiJOT prezidento rinkimų kampanijai. Dėl šio posto varžosi du kandidatai – socdemas M. Sinkevičius ir jokiai jaunimo organizacijai nepriklausantis Šarūnas Frolenko.
Spalio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas pasirašė įsakymą, kuriuo paskirstė iš rezervo fondo paskirstė 118 tūkst. litų. Iš jų 20 tūkst. litų atseikėta viešajai įstaigai „Ra draugija“. Už šiuos pinigus žadama surengti sostinės jaunimo organizacijų lyderių mokymus.
Mažiau nei metus veikiančiai įstaigai vadovauja Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriaus narys Laimonas Bernickis. Tai pačiai organizacijai priklauso ir G. Paluckas, Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus vicepirmininkas.
Jaunimo organizacijų atstovai už paramą esą viliojami ir postais LiJOT vadovybėje. „Pažadų pridalinta tiek, kad dabar esamų postų net neužtektų“, - juokėsi vienas DELFI pašnekovas. Jo tikinimu, už balsą M. Sinkevičiaus naudai atvirai žadama vienaip ar kitaip atsilyginti.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė G. Lomanaitė užsiminė girdėjusi, neva LiJOT prezidento rinkimuose dalyvaujantys žmonės net mokomi, kaip sulankstyti slapto balsavimo biuletenius ar kaip pažymėti kandidato, už kurį atiduodamas balsas, pavardę. Taip vėliau norima patikrinti, ar buvo įgyvendinti pažadai balsuoti už tam tikrą pretendentą.
LSS vadovas J. Okunis diskusijas dėl galimai ribas peržengiančios agitacijos pavadino demagogija, „juoką keliančiu reikalu“ ir vidinėmis intrigomis, kurios skaldo, o ne vienija.
Tuo tarpu J. Požela, nors ir yra socdemas, DELFI tikino agitacijos už savo partijos kolegą kampanijoje nedalyvaujantis.
Departamentas – mėgstama socdemų darbovietė
LiJOT prezidento rinkimai vyko praėjusį mėnesį, tačiau tąsyk jo nepavyko išrinkti, mat abu kandidatai surinko po lygiai balsų. Pakartotinis balsavimas planuojamas šeštadienį šaukiamoje asamblėjoje.
Tarybos prezidentą slaptu balsavimu renka 39 balso teisę turinčių šalies jaunimo organizacijų atstovai, iš viso – daugiau nei 60 žmonių. Iš viso LiJOT vienija 55 didžiausias nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, kurioms priklauso daugiau nei 200 tūkst. jaunų žmonių.
Posto siekiantis 22-ejų Š. Frolenko šiuo metu vadovauja LiJOT biurui ir faktiškai yra dabartinio prezidento Miroslavo Monkevičiaus pavaduotojas.
Metais vyresnis M. Sinkevičius yra ne tik Socialdemokratinio jaunimo sąjungos narys – nuo pavasario jis dirba Jonavos rajono taryboje. Beje, jo tėvas Rimantas Sinkevičius yra tos pačios tarybos narys. Jis dirbo praėjusios kadencijos Seime, į kurį buvo išrinktas pagal LDDP sąrašą.
Kai kurių organizacijų atstovai baiminasi, kad laimėjus šiam kandidatui, jaunimo politika bus sutelkta vienos partijos rankose. Mat tokiu atveju tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tiek LiJOT, tiek JDR vadovautų socdemai.
Beje, socdemų stovyklos atstovai sudaro nemažą dalį iš 15 departamento darbuotojų. Be J. Poželos, jai priklauso vyr. specialistai – Anatolijus Keraitis ir Socialdemokratinio jaunimo sąjungos narė Aurelija Reinikytė. Jie buvo įtraukti į socialdemokratų sąrašus pastaruosiuose savivaldos rinkimuose.
J. Požela, paklaustas, kiek jo vadovaujamoje įstaigoje dirba socdemų, atšovė: „Du. Įskaitant mane“. Paminėjus pavardes, jis pripažino: „Na, trys“. Netrukus departamento vadovas prisiminė, kad anksčiau būta dar dviejų partijos kolegų. Vienas iš jų dabar dirba savivaldybėje, kitas – partijos struktūrose.
Be prezidento negali patvirtinti tarybos
Nežinant, kas taps LiJOT prezidentu, delsiama patvirtinti naujos sudėties Jaunimo reikalų tarybą – patariamąjį balsą turinčią struktūrą, kuri veikia prie JRD. Ją sudaro šeši valstybės institucijų ir tiek pat LiJOT deleguotų atstovų.
Dabartinę tarybos sudėtį dvejų metų kadencijai Vyriausybė patvirtino pernai. Šiemet pavasarį LiJOT savo atstovus perrinko, rugpjūtį jų pavardes pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ši turėtų apie tai informuoti Vyriausybę, kad būtų galima patvirtinti naujos sudėties tarybą.
Kaip DELFI informavo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Daina Urbonaitienė, atitinkamas projektas jau parengtas, tačiau laukiama naujo LiJOT prezidento rinkimų. Mat jis yra deleguojamas į tarybą, todėl nežinia, kieno pavardę įrašyti. Be to, kartu reikėtų pakeisti dabartinio LiJOT vadovo M. Monkevičiaus, kuris turėtų likti taryboje, pareigas.
Beje, ligšiolinės sudėties tarybai priklauso du socialdemokratų atstovai – M. Sinkevičius ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo pirmininkas Linas Jonauskas, o naujoje jų nebelieka.