Ambasadorius – apie Lietuvą
„Visos Europos Sąjungos šalys įsipareigojo atlikti gan išskirtinius uždavinius – per 13 metų iki 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą didinančių dujų kiekį bei padidinti atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimą. Tai tarptautiniai įsipareigojimai, kurie ne pasirenkami, o privalomi.
Tikslius procentus kiekviena šalis sužinos gruodžio 5 d. Bet kuriuo atveju kiekvienai šaliai tai bus didelis iššūkis. Tačiau jei Europos šalys neįgyvendins tikslų, kuriuos prisiėmė, labai sunku bus į projektą įtraukti tokias šalis, kaip Brazilija, Indija, Kinija, JAV ir Rusija“, - įsitikinęs C. Robertsas.
Anot ambasadoriaus, pagrindiniai Lietuvos privalumai – žmonės ir aplinka, tačiau juos reikia išnaudoti. „Lyginant su Britanija, Lietuvoje yra labai daug erdvės. Tai graži šalis. Tačiau man kelia nuostabą pasakojimai, kai žmogus pasiryžęs gaištį pusvalandį tam, kad išpiltų miške toną šiukšlių. Lietuvos visuomenė dar nėra pilietiška. Didžiojoje Britanijoje apie 80 proc. žmonių, pradedant nuo paauglių, įsitraukę į įvairias savanoriškas veiklas“, - savo įspūdžius apie Lietuvą dėstė pašnekovas.
C. Robertso teigimu, Lietuvai dar reikės rasti būdą, kaip optimizuoti energetikos ūkį. Didžiojoje Britanijoje daug tikimasi iš vėjo jėgainių, potvynių metu gaminamos energijos. Lietuvoje nei didelių vėjų, nei stiprių potvynių nėra.
Tuo tarpu dėl Ignalinos atominės elektrinės gyvavimo pratęsimo ambasadorius daug vilčių nesuteikė. „Jei už tai būtų balsuojama Didžiojoje Britanijoje, manau, per 90 proc. balsų būtų prieš. Šis reaktorius nesaugus. Be to, kas būtų, jei visos šalys staiga imtų keisti savo prisiimtus įsipareigojimus?“ – teigė pašnekovas.
Pačioje Didžiojoje Britanijoje yra net keletas atominių elektrinių, tačiau daugumos jų gyvavimo amžius baigiasi. „Pastaruoju metu visuomenėje, Parlamente ir Vyriausybėje labai aktyviai diskutuojama, ar verta statyti naują atominę elektrinę. Vyriausybė linksta prie teigiamo sprendimo, tačiau visuomenė ir Parlamentas labai susiskaldę“, - atviravo ambasadorius. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į britų įsipareigojimus mažinti šiltnamio dujų kiekius, bus priimtas teigiamas sprendimas.
Be elektrinės išsiversime?
Anot Aplinkos ministerijos Atmosferos skyriaus vedėjo Vytauto Krušinsko, Lietuva greičiausiai sugebės įvykdyti įsipareigojimus ir be Ignalinos atominės elektrinės, kuri turėtų būti sustabdyta 2009 m. „Išmetamų šiltnamio dujų kiekį, lyginant su 1990 m., esame sumažinę apie 50 proc., nors pagal Kioto protokolą įsipareigoję tai padaryti 8 proc. Žinant, kad energetikos stategijoje numatyta, kad 2015 m. Lietuvoje pradės veikti nauja atominė elektrinė, šie įsipareigojimai mums pagal pečius. Beje, prieš stabdant pirmąjį reaktorių Ignalinoje, buvo kalbama, kad pritrūksime energijos, tačiau taip neatsitiko“, - svarstė pašnekovas.
V. Krušinskas daug tikisi ir iš atsinaujinančių energijos išteklių, biokuro. „Biokuro išmetamą anglies dvideginį augalai panaudoja fotosintezės procesams, kurių metu į aplinką išskiriamas deguonis. Todėl teigiama, kad biokuras šiltnamio dujų neišskiria. O štai iškasamo kuro niekas nesugeria“, - teigė pašnekovas.
Lietuva įsipareigojusi, kad iki 2010 m. bendrame visų degalų balanse 5,7 proc. sudarys atsinaujinančios energijos ištekliai arba biodegalai. Nuo šių metų į benziną ir dyzeliną turi būti maišoma iki 5 proc. bioetanolio. Nacionalinėje energetikos strategijoje užsimota jo kiekį padidinti net iki 15 proc.
Labiausiai keisis žiemos
Tuo tarpu radikalesni mokslininkai teigia, kad pasekmių, kurias sukels dabartiniai klimato pokyčiai, jau neišvengsime. Visos dabartinės priemonės gali juos tik sušvelninti.
Tiesa, pagal klimato pokyčių žalą įvairioms pasaulio vietoms, Lietuvai prognozuojami gana prieštaringi ateities scenarijai. Amerikiečiai numato nedidelius pokyčius, vokiečių prognozės – pesimistiškesnės. Tačiau kelerių pastarųjų metų temperatūros pokyčiai atspindi kaip tik pastarąsias.
Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje klimato kaitos poveikio įvertinimo studijoje teigiama, kad labiausiai keisis klimatas šaltuoju metų laiku. Pavyzdžiui, pastovi sniego danga 2050 m. Klaipėdoje susidarys tik kartą per penkias žiemas. Rytų Lietuvoje pokyčiai bus mažesni – sniego tikimybė kasmet bus lygi apie 70 proc. 2080 m. dėl šiltesnių žiemų metinė temperatūra Vilniuje išaugs nuo 5,7 iki 8 (optimistinis scenarijus) arba iki 11,4 laipsnių (pesimistinis scenarijus).
Šylant klimatui ilgės augalų vegetacijos laikotarpis, keisis daugiamečių augalų žiemojimo sąlygos –dėl dažnų atlydžių pasėliai gali išmirkti, plis grybelinės ligos. Atšilus gali atsinaujinti žiemkenčių, vaiskrūmių ir vaismedžių vegetacija, todėl padidės rizika, kad juos „pakąs“ vėl užėję šalčiai.
Mokslininkai skaičiuoja nuostolius
Beje, tai jau vyksta. 2005-2006 m. žiema Lietuvos žemės ūkiui padarė apie 41 mln. litų nuostolių. 2005 m. vasaros liūčių nuostoliai – per 11 mln. litų, 2006 m. sausros – apie 695 mln. litų.
Š šias sumas nepaskaičiuoti nuostoliai, kuriuos žemdirbiai patiria dėl kenkėjų. Anot mokslininkų, ateityje teks kovoti ne tik su savais kenkėjais, bet ir su „atėjūnais“ iš pietų. Nuolatiniai nuostoliai gali gerokai sumažinti žmonių motyvaciją užsiimti žemės ūkio veikla, o tai paveiks eksporto ir importo santykį žemės ūkio rinkoje bei produktų kainas.
Klimato pokyčiai taps našta ir taip skurdžiai mūsų sveikatos apsaugos sistemai. Manoma, kad daugės infekcinių ligų ir epidemijų pavojus, dėl dažnėjančių karščio bangų bei oro sąlygų svyravimų silpnės imunitetas, padaugės staigių mirčių, paūmės lėtinės ligos. Įvairių naujų ligų gali kilti dėl pablogėjusios gruntinio vandens kokybės, o užsitęsusi augalų vegetacija sunkins alerginių susirgimų gydymą. Gali atsirasti ir naujų ligų – pavyzdžiui, maliarija, kurią išplatins pasikeitusios migruojančių paukščių rūšys.
