Negirdėjo perspėjimų
Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau penktadienį teigė, jog vidutinė metinė infliacija Lietuvoje yra stabili ir kontroliuojama. Jis sakė pastebįs, kad infliacijos klausimais pradėta politiškai spekuliuoti bei ragino nepainioti vidutinės metinės infliacijos su mėnesio infliacijos rodikliais, kurie yra labiau kintantys.
Premjeras Gediminas Kirkilas savo ruožtu pripažino, jog „didelių mechanizmų" suvaldyti infliacijai nėra, pagrindinis mechanizmas - mažinti išlaidas.
Jis taip pat patikino, kad parengtame kitų metų biudžeto projekte biudžeto deficitas neviršys 0,5 proc., premjerui antrino ir finansų ministras.
Savo ruožtu D. Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Lietuva ilgai negirdėjo perspėjimų apie gresiantį viso regiono ekonomikos perkaitimą: "Perspėjimai atsirado prieš dvejus metus. Šiandien mes jau matome to perkaitimo "kregždutes": nevaldomą infliaciją, didėjantį einamosios sąskaitos deficitą".
Komisarės teigimu, fiskalinės priemonės, kurios turėjo būti naudotos, jau pavėlavo, nes dauguma jų duoda efektą tik po 8-9 mėn. Greičiau suveikti galėtų tik laikina ir trumpa intervencija į kainas.
"Todėl galima labai lengvai numanyti, kad šis kainų kilimas nėra paskutinis, o Lietuva patenka į labai rimto infliacijos augimo zonos laikotarpį", - prognozavo D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, kadangi "išoriniai faktoriai taip pat nėra labai palankūs", Europos Komisija prognozuoja ekonomikos lėtėjimą visoje Europoje: "Todėl negirdėti problemų, puotauti ir išlaidauti, švaistytis pažadais jau nebegalima".
Istorinė proga
Vilniuje penktadienį viešinti ES biudžeto komisarė D. Grybauskaitė kalbėjo ir apie istorinę galimybę gauti dar daugiau finansinės paramos, nes nuo 2007 m. ES beveik visoms sritims skirs dvigubai ar net trigubai daugiau lėšų.
„Aš turiu pinigų, tik negaunu sąskaitų apmokėti", - pareiškė komisarė. Ji ne pirmą kartą kritikavo Lietuvos ir kitų bendrijos naujokių sugebėjimus panaudoti ES pinigus.
Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuva pernai iš ES nepasiėmė planuotų 1,164 mlrd. litų. „Mano žiniomis, skaičiai yra dar blogesni, tačiau nenoriu būti apkaltinta politikavimu", - teigė D. Grybauskaitė.
Komisarė pabrėžė, kad ne tik Lietuva, bet ir visos naujosios ES valstybės nesugeba pasiimti visų joms skiriamų pinigų. Per pustrečių metų naujokės panaudojo vos pusę struktūriniuose ir Sanglaudos fonduose numatytų lėšų.
Pasak D. Grybauskaitės, kitų metų ES biudžete yra numatyta dar didesnė finansinė parama Lietuvai – iš viso 5,2 mlrd. litų, o 2007-2013 metais - 12,5 mlrd. eurų. Tai sudaro daugiau nei 5 proc. bendrojo nacionalinio produkto.
"Lapkričio ir gruodžio mėnesiais aš skambinėju į finansų ministerijas ir prašau sąskaitų, nes pinigų turiu, - pasakojo ES biudžeto komisarė D. Grybauskaitė. - Kai dirbau Lietuvos finansų ministre, būdavo deficitas ir deficitas, galvodavau, kaip pinigų pririnkti, o dabar atvirkščiai – nežinau, kur juos dėti.
Kadangi esu iš šalies naujokės, tai mano tikslas yra kuo daugiau išleisti, kad nereikėtų grąžinti. Baru naujokus, kad jie nepasiima, o jie nepatenkinti. Todėl, kad spaudžiu daugiau pinigų panaudoti, nepatenkinti ir tie 15 (senosios ES šalys – DELFI), kas moka. Visi nelabai patenkinti, nes aš visiems ramybės neduodu".
Europos komisarės teigimu, ES naujokėms įsisavinti paramos lėšas labiausiai trukdo kelios priežastys, tarp jų – silpni administraciniai sugebėjimai, korupcija ir politinis nestabilumas.
Vyriausybė: lėšų įsisavinimų tempai didėja
„ES komisarė D.Grybauskaitė, šiandien kalbėdama apie ES lėšų įsisavinimą, pareiškė, kad, Valstybės kontrolės duomenimis, 2006 metais Lietuva nepanaudojo planuotų 1 mlrd. 164 mln. litų. Šie duomenys yra teisingi, tačiau reikėtų pabrėžti, jog nepanaudotų lėšų likutis persikelia į ateinančius metus ir ES lėšos gali būti naudojamos dar dvejus metus“, - teigiama penktadienį išplatintame Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Anot pranešimo, šios dienos duomenimis pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) yra įsisavinta 1 mlrd. 592 mln. Lt ES lėšų, t.y. 52 proc. visų skirtų ES lėšų. Iš kito finansavimo šaltinio – Sanglaudos fondo – rugsėjo 31 d. duomenimis buvo išmokėta 1 mlrd. 311 mln. Lt lėšų, t.y. daugiau nei 46 proc. skirtos Sanglaudos fondo paramos.
Pastaruoju metu nuolat didėja ES struktūrinių fondų įsisavinimo tempai: jei 2005 metais būdavo vidutiniškai įsisavinama 21 mln. litų per mėnesį, tai 2007 metais mėnesio įsisavinimo vidurkis yra 69,3 mln. litų per mėnesį.
Finansų ministerijos duomenimis, jau šių metų rugsėjo mėnesio pradžioje buvo įsisavinta daugiau ES paramos lėšų, nei buvo privaloma iki šių metų pabaigos.
„Ne tik komisarei, bet ir Vyriausybei rūpestį kelia auganti infliacija, - rašoma pranešime. - Siekdama suvaldyti infliaciją, Vyriausybė pateikė Seimui Fiskalinės drausmės įstatymą bei kartu su Lietuvos banku parengė vidutinės trukmės kainų stabilumo strategiją, kuri numato pagrindines infliacijos valdymo priemones.
Tai yra: atsisakyti metų viduryje peržiūrėti valdžios sektoriaus biudžetus, vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir toliau taikyti gerokai griežtesnius nei euro zonos reikalavimus dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų ir kapitalo pakankamumo, įvertinti natūralių monopolijų reguliavimo politikos efektyvumą, užtikrinant ekonomiškai pagrįstą elektros, šilumos, dujų ir vandens sektorių kainodarą".