„Tos aikštelės niekam nepriklauso, jos nėra teisiškai registruotos. Jas dabar prižiūri nebent patys gyventojai, tačiau jie dažniau prašo pašalinti pavojų keliančius įrenginius“, - teigė Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis. Anot jo, miesto valdžia turėjo planų kažką daryti su vaikų aikštelėmis, tačiau viskas sustojo. „Aikšteles turi kas nors prižiūrėti. Manau, kad tai turėtų daryti patys gyventojai. Juk jie ar jų vaikai karuseles ir sulaužo“, - mano seniūnas.

Dainavos seniūnas Algimantas Mickevičius sakė, kad prieš kurį laiką ketino kartu su bendruomenės centru įrengti vaikų žaidimų aikštelę. „Tačiau tuomet iškilo klausimas: pinigų tam pastatyti rasime, bet kas paskui įrenginius prižiūrės? Į šį klausimą atsakymo kol kas nėra“, - sakė A.Mickevičius.

Mašinos svarbiau

Ne visų naujų daugiabučių namų kiemuose galima pamatyti vaikų žaidimų aikšteles. Visur pagrindinė erdvė atitenka automobiliams. Likusiame plote, jei tokio lieka, pasėjama veja. Žaidimų aikštelės – paskutinėje vietoje. Tokių parkelių ir krepšinio aikštelių, kurie buvo įrengiami prieš keletą dešimtmečių, prie dabar kylančių daugiabučių nepamatysi.

Kauno miesto Šilainių seniūnijos architektė Jurgita Greičiuvienė sakė, kad statybos techniniame reglamente yra kalbama ir apie vaikų žaidimų aikšteles.

„Prie kiekvieno naujo daugiabučio turi būti įrengta tokia aikštelė. Tačiau reglamente nenurodoma, kas tai turėtų būti. Todėl kai kurie statybininkai žaidimų aikštele vadina smėlio dėžę“, - sakė J.Greičiuvienė.

Atrodo, kad statybos techninių reglamentų sudarytojams vaikai nėra tokie svarbūs kaip automobiliai. „Statybos reglamente aiškiai pasakyta, kiek turi būti vietų gyventojų automobiliams. Pagal galiojančias normas vienam butui turi būti 1,2 vietos automobiliui“, - pažymėjo architektė. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 butų namui turi būti įrengta 60 automobilių aikštelė.

Vaikai nerūpi

Nors statybų bendrovės privalo prie daugiabučių įrengti žaidimų aikšteles, tačiau prie kai kurių jų nėra. Prieš dešimt metų bendrovė „Būstuva“ pastatė daugiabutį Žaliakalnyje, bet vaikų žaidimų aikštelės kieme nebuvo. Tik prieš keletą metų patys gyventojai, pervedę namo bendrijai 2 proc. pajamų mokesčio, patys pasistatė sūpynes. Kai kurie gyventojai, neturintys mažų vaikų, tam labai prieštaravo. Jie netgi ragino kuo labiau sumažinti žaliosios vejos plotą, kad liktų daugiau vietos automobiliams. Nėra žaidimų aikštelių ir prie „Būstuvos“ pastatytų namų Radvilėnų plente ir Partizanų gatvėje.

„Būstuvos“ generalinis direktorius Edvardas Galvanauskas paaiškino, kad patys gyventojai nepageidavo žaidimų aikštelių.

Anot jo, gyventojų bendrijų pasirinkimą tarp žaidimų ir automobilių aikštelių nulemia tai, ar name gyvena šeimos su vaikais.

Trūksta vietos

Bendrovė „YIT Kausta“ įrengia žaidimų aikšteles prie visų naujų daugiabučių. „Tokie yra reikalavimai. Neįsivaizduoju, kaip kitiems pavyksta priduoti namus komisijai be žaidimų aikštelių“, - stebėjosi šios bendrovės statybos vadovas Arnoldas Murauskas.

Nors šis bendrovės statybininkai dar nebaigė darbų komplekse Lietuvių ir Aušros gatvių sankirtoje, tačiau žaidimų aikštelė jo viduryje jau įrengta.

Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno miesto vyriausiasis specialistas Dainius Aleksiūnas sakė, kad tos įmonės, kurios nespėja iki valstybinės komisijos sprendimo sutvarkyti aplinkos, pasižada tai padaryti artimiausiu metu.

„Paprastai visų pirma stengiamasi įrengti automobilių aikšteles. Tačiau vaikų žaidimų aikštelėms dažnai taip ir nelieka vietos“, - sakė D.Aleksiūnas.