Trumpa pažintis su vieniša moterimi, malonūs pašnekesiai, telefono skambučiai ir pagaliau – prašymas tuoktis. Tokį scenarijų pasirenka kai kurie turkai, pasiryžę su visa savo gimine išsikraustyti į naująsias Europos Sąjungos šalis.
Turkija nėra Europos Sąjungos narė. Norint atvykti į ES turkams reikalingos vizos. Todėl turkai ne šiaip sau kalbina vietos kurortuose poilsiaujančias vienišas lietuvaites.
Neseniai iš Marmario kurorto sugrįžusi jau garbaus amžiaus moteris atskleidė, kad ieškantiems geresnio gyvenimo turkams moterų amžius įtakos jų siekiams neturi.
Šešiasdešimtmetė, tačiau jaunatviškai atrodanti liekna moteris į „Kauno dieną“ kreipėsi ne norėdama papasakoti savo nuotykius, bet bandydama perspėti kitas lietuves, kaip gali baigtis nekaltas flirtas su galantišku turku.
„Apie tai sutikau kalbėti tik todėl, kad perspėčiau kitas. Lietuviai vyrai yra ramesni, nesako tiek komplimentų. Kai pietiečiai žiūri į tave blizgančiomis akimis, be perstojo žeria komplimentus, imi manyti, kad jiems iš tikrųjų esi labai reikalinga. Tas dėmesys yra malonus, tačiau gali baigtis bėda“, - pasakojo ponia Regina (vardas pakeistas).
Melavo nuo pat pradžių
Moteris neseniai grįžo iš Turkijos, kurioje lankėsi viena. „Neieškojau draugės į kompaniją. Norėjau prie nieko neprisirišti, gerai pailsėti. Kai norėjau, važiavau į ekskursijas, kai norėjau – prie jūros ilsėjausi. Viskas buvo labai gerai. Niekada viena niekur nėjau.
Tačiau paskutinį vakarą, pasivažinėjusi visureigiu kalnuose ir pasilepinusi turkiškoje pirtyje, išėjau pasivaikščioti pajūriu. Einant jūros link prieš mane išniro vyriškis. Paklausė angliškai, iš kur aš esu. „O, Lietuva, puiki šalis, ji man labai patinka, aš ten esu buvęs“, - puolė pasakoti Ali. Aš jam sakau, kad Lietuvoje dažnai lyja, drėgnas klimatas, kažin ar tai gali patikti pietiečiui. Vėliau supratau, kad jis nieko nežino apie Lietuvą“, - pasakojo Regina.
Ali paklausė, ar gali kartu pasivaikščioti, nupirko du buteliukus mineralinio vandens.
„Pamaniau, kodėl nepasivaikščioti su juo. Gidė buvo sakiusi, kad čia labai saugu, turkai vertina turistus. Gal nebūtume daug bendravę, tačiau pradėjome kalbėti apie Europos Sąjungą, apie Turkijos galimybes patekti į ją. Ali pasakojo, kad yra aktyvus demokratų partijos narys, kad jam nepatinka Turkijos tradicijos - kad vyrai turi nuotakai kaupti didelį kraitį, kad nuotakų tėvai reikalauja brangių papuošalų, automobilių ir panašiai.
Man buvo įdomu apie tai kalbėtis. Prisėdome išgerti arbatos. Ali ištarė, kad norėtų kada nors atvažiuoti į Lietuvą, paprašė telefono numerio. Jis man ėmė asistuoti, uždėjo ranką ant peties. Atsargiai ją nuėmiau. Jam pasakiau, kad į mane kaip moterį nepretenduotų, nes esu gerokai vyresnė. Jis sakė, kad jam 46 metai“, - pasakojo Regina.
Siuntė giminių nuotraukas
Kai moteris grįžo į Lietuvą, prasidėjo susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, paskui – elektroniniu paštu. Ali atsiuntė Marmario vaizdų, Regina - nuotraukų su Sausio 13-osios tragedijos vaizdais. „Jis laiškuose ėmė reikšti simpatiją. Jam aiškinau, kad mūsų tikslai skirtingi. Ali toliau siuntė savo nuotraukas, dalijo komplimentus. Toliau man rašė laiškus, siuntė nuotraukas.
Vienoje jis yra neva Londone, tačiau ta nuotrauka atrodo sumontuota. Aiškino, kad studijavo Londone, bet netikiu, nes labai prastai rašo. Paskui atsiuntė savo seserų, pusseserių, motinos nuotraukas. Vienoje nuotraukoje, pavadintoje „mano namai“, matyti kambarys ir sekcija, kurioje matosi daug krištolinių indų. Neva parodyti, kad jis turtingas. Nesupratau, kam to reikia. Man tai pasirodė įtartina. Negi jis nematė, kad aš vyresnė?“ - stebėjosi Regina.
Jai pasidarė aiškiau, kai pasikalbėjo su drauge, dirbančia vienoje valstybės įstaigoje. „Draugė priminė Vokietiją ir Prancūziją, kuriose kyla nemažai problemų su turkais. Jie veda vokietes ir prancūzes, o paskui atvažiuoja su šeimomis. Tuomet draugė pasiūlė pažaisti su Ali ir pažiūrėti, ko jis iš tikrųjų nori“, - prisimena Regina.
Suprato tikruosius tikslus
Moteris ėmė nesipriešinti Ali komplimentams, juos priėmė. Netrukus Ali parašė, kad norėtų atvažiuoti į Lietuvą ir vesti. „Juokais paklausiau, gal jam Lietuvoje žmonos paieškoti? Ali ėmė stebėtis, kad aš nesuprantu, jog nori mane vesti. Paaiškinau, kad nesirengiu už jo ir apskritai tekėti. Pasakiau, kad supratau jo tikslą – atvykti į Lietuvą.
Ali ėmė klausinėti, gal turiu vyrą ar draugą. Paskui jis paskambino telefonu. Vėl klausė, kodėl nenoriu ištekėti už jo, turtingo vyro. Tikino, kad man parūpins gerą gyvenimą – gerą maistą, gerą automobilį. Įdomiausia, kad svarbiausia buvo geras maitinimasis. Sakiau, kad viską turiu ir nieko nereikia, tačiau Ali dar keletą kartų parašė, klausė, ar tikrai nenoriu ištekėti.
Bet jis juk mane matė tik porą valandų ir tamsų vakarą“, - stebėjosi Regina.
Lietuva – rojaus kampelis
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ direktorius Rytis Šūmakaris pripažino ne kartą girdėjęs apie lietuvėms spendžiamus spąstus užsienio šalyse.
„Lietuva yra Europos Sąjungos šalis, kurios pilietybė suteikia daug laisvės, ji yra vertybė. Visų piečiau Viduržemio jūros esančių šalių gyventojams Europos Sąjunga yra rojus, į kurį svajojama patekti“, - sakė R.Šūmakaris.
Anot jo, lietuvės su didžiuliu dėmesiu susiduria ne tik Turkijoje, bet ir Egipte, Tunise, Maroke. „Ne kartą esu girdėjęs istorijų apie tai, kaip lietuvėms apsukamos galvos. Iš dalies dėl to esame kalti mes, vyrai, nes esame išlepinti moterų grožio, per retai joms sakome komplimentus. Pietiečiai moka tai daryti labai gražiai“, - nusijuokė R.Šūmakaris.
Anot pašnekovo, dalis pietiečių nekvaršina galvos kalbomis apie vedybas. „Kai kurie tikisi tik finansinės naudos, kad jie būtų pavaišinami, gautų pinigų“, - sakė R.Šūmakaris.
Jis teigė, kad turkai ir kiti pietiečiai moterims asistuoja neperžengdami padorumo ribų. „Žinoma, tapti vyrų taikiniu daugiausia galimybių turi vienišos moterys. Atvykusios su vyrais ar draugais nekelia susidomėjimo“, - sakė R.Šūmakaris.
Istorijos – įvairios
R.Šūmakaris taip pat pažymėjo, kad žinomi tik pavieniai atvejai, kai lietuvaitėms atkakliai peršamasi į draugiją.
„Mūsų agentai turistus perspėja apie tai, jie ir išklauso panašias istorijas. Tačiau mūsų darbuotojai negali pernelyg kištis į kitų žmonių gyvenimą. Juk negalime kam nors kalbėti apie gresiančius nemalonumus, juk tai gali būti tikra meilė. Juo labiau kad jau kelios mūsų gidės pačios ištekėjo už turkų ir liko Turkijoje. Todėl net negaliu pasakyti, kaip atsitinka dažniau“, - svarstė R.Šūmakaris.
„Novaturo“ direktorius taip pat pabrėžė, kad kai kurios moterys į Tunisą ir Maroką vyksta turėdamos tam tikrų tikslų. „Moterims šios šalys yra tas pats kaip vyrams Tailandas. Šiose šalyse klesti meilė už pinigus, nors tai ir nėra legalu. Viešbučiuose dirba vyrukai alfonsai. Kai kurios moterys po keletą kartų per metus vyksta į tą patį viešbutį ieškodamos nuotykių“, - sakė R.Šūmakaris.
„Novaturo“ direktorius pridūrė, kad dalis moterų musulmonų šalyse patenka į keblią padėtį. „Jos išteka už radikalesnių pažiūrų musulmonų, o paskui kenčia priespaudą. Manau, kad ši tema skaudesnė nei linksmi moterų nuotykiai kurortuose“, - sako R.Šūmakaris.
Vokiečiai jau nepatenkinti
ES šalyse gyvena daugiau kaip 3 milijonai turkų imigrantų. Pagrindiniai Turkijos narystės Europos Sąjungoje priešininkai – Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai, kuriose tam prieštarauja net 70 proc. gyventojų. Šiose šalyse gyvena daugiausia turkų, o jų integraciją lydi sunkiai išsprendžiamos problemos, dažniausiai kylančios dėl kultūrinių skirtumų.
Vokietijoje yra apie 1,9 milijono turkų, 654 tūkst. iš jų – jau gimę Vokietijoje. Be to, dar 575 tūkst. turkų jau tapo Vokietijos piliečiai. Daugiausia turkų gyvena Vokietijos Vakaruose – Šiaurės Reino - Vestfalijos žemėje, Baden Viurtemberge, Bavarijoje ir Hesene. Mėgstamiausia turkų vieta – Vakarų Berlynas.
Atvažiuos ir pas mus
Vokietija su Turkija sutartį dėl turkų laikino įdarbinimo pasirašė dar 1961 metais, kai šalyje ėmė stigti pigios darbo jėgos. Iš pradžių atvykę kaip kviestiniai darbuotojai, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje turkų darbininkai ėmė vežtis į Vokietiją savo daugiavaikes šeimas. Per keletą 1979 metų mėnesių į Berlyną atvyko dešimt tūkstančių turkų vaikų. Dabar turkų gyvenamuose kvartaluose maži butai perpildyti. Vokiečiai išsikrausto iš turkų apgyvendintų kvartalų.
Pasaulio bankas yra paskelbęs Migracijos ir migrantų pajamų įtakos ekonomikai Rytų Europos bei buvusios Sovietų Sąjungos šalyse apžvalgą. Joje konstatuojama, kad dėl darbingo amžiaus gyventojų stygiaus šiuose regionuose augs darbuotojų paklausa, ji bus patenkinama tik įsileidžiant atvykėlius iš trečiųjų šalių.
Turkijoje gyvena 70 mln. žmonių. Prognozuojama, kad iki 2030 metų apie 2,3 mln. turkų išvyks gyventi į ES šalis.
Lietuvoje turkų nėra daug. Leidimus gyventi šalyje turi šiek tiek daugiau nei šimtas Turkijos piliečių.
