Prisimindama kelionės priešistorę, D.Karbauskienė neslėpė, kad abejonių – vežtis tik vyresnėlį ar abu sūnus – buvo. Tėvai labiausiai nerimavo, kaip mažiukui pavyks ištverti visą dieną automobilyje. Mintis keliauti su Kristijonu ypač išgąsdino D.Karbauskienės motiną. Moteris buvo įsitikinusi, kad aštuonių mėnesių kūdikis – pernelyg mažas tokiems išbandymams.
„Galutinį sprendimą lėmė draugų patirtis. Jie į Italijos kurortą automobiliu vyko vos su trijų mėnesių dukryte ir pasakojo, kad buvo visai smagu. Be to, keliuose mamoms skirtuose žurnaluose perskaičiau, kad keliauti su kūdikiu – jokia problema. Taip pat radau patarimų, kokius daiktus reikėtų pasiimti, kaip su vaiku elgtis ir t. t. Taigi nusprendėme važiuoti su visa šeima. Dabar jau esame tikri – kitąkart taip pat keliausime kartu. Lėksime dar toliau – gal net į Paryžių“, – entuziastingai pasakojo D.Karbauskienė.
Mažyliui buvo linksma
Pasak mamos, Kristijonas visą kelią jautėsi kuo puikiausiai, o tėvai turėjo progos pažinti tokius savo vaiko būdo bruožus, apie kuriuos nė nenumanė.
„Tikrai maloniai nustebino kūdikio ištvermingumas ir jo gera nuotaika. Sužinojome, kad mūsų mažylis yra judrus ir komunikabilus, visiškai nebijo svetimų žmonių. Pietus visada stengdavomės valgyti kavinėse. Stebėdavomės, kad jose vaikas pats pradėdavo bendrauti su šalia sėdinčiais žmonėmis“, – susižavėjimo neslėpė pašnekovė.
Rūpintis Kristijonu dažnai padėdavo ir vyresnysis sūnus Edvinas. Tėvai, aišku, stengėsi jo nepaversti broliuko aukle, bet Edvinas nevengė pats rodyti iniciatyvos.
„Ypač rūpestingai brolis prižiūrėdavo, ką mažasis valgo. Jis puikiai žino, kas kūdikiui tinka, o kas – ne. Jei kas ir bandydavo Kristijonui įsiūlyti saldainį ar kitą skanėstą, Edvinas tuoj sudrausdavo“, – šypsojosi prisiminusi Daiva.
Svarbiausias daiktas – vaiko gardelis
Ruošdamiesi į kelionę su vaikais, tėvai ją kruopščiai suplanavo. Visų pirma nusprendė per dieną nuvažiuoti ne daugiau kaip 600 km, automobilyje praleisti ne ilgiau kaip 5–6 valandas, kad vaikai nepervargtų.
Automobilį daugiausia vairavo A.Karbauskis, bet kartais vyrą pavaduodavo ir žmona.
„Keisdavomės dėl Kristijono. Nusprendėme, kad jam gali pabosti visą laiką kelionėje šalia savęs matyti tik mamą. Aišku, daugiausia laiko su kūdikiu teko praleisti man, tačiau prie mažylio pabūdavo ir brolis, ir tėtis“, – tikino D.Karbauskienė.
Šeima nakvynės vietas rezervavo iš anksto. Nors buvo įspėję, kad apsistos su kūdikiu, Lenkijos viešbučių kambariuose vaikiškos lovytės nerado. O Čekijoje tokių problemų nekildavo.
Dabar Daiva svarsto, kad galbūt lovą ir buvo galima gauti, tik aptarnaujantis personalas nesusiprato jos pasiūlyti, o tėvai – paprašyti.
Laimė, šeima iš namų pasiėmė vaiko gardelį, kuriame, kai kambaryje nebūdavo lovelės, Kristijonas ir miegodavo.
„Vaiko gardelį patarčiau pasiimti visiems su kūdikiu keliaujantiems žmonėms. Jis gali praversti ne tik tada, kai nėra kur migdyti mažylio. Gardelis yra ta erdvė, kurią vaikas gerai pažįsta, tad jame jis jaučiasi saugiau“, – patirtimi dalijosi mama.
Tolimoje kelionėje nepamainoma yra ir vaikiška automobilio kėdutė. Paprastai ji yra reguliuojama, tad atvertus atlošą vaikas gali patogiai nusnūsti.
Dar prieš išvyką būtina pasirūpinti vaikišku maistu: varške, tyrėmis, mišiniais, kuriems paruošti tereikia šilto vandens. D.Karbauskienė patyrė, kad karšto vandens mielai įpildavo visų kelyje pasitaikiusių kavinių darbuotojai. „Dėkingi bandydavome pasiūlyti pinigų, bet niekas neėmė“, – tvirtino Daiva.
Palikti būtų neramu
Kelionė į Prahą Kristijonui iki šiol buvo tolimiausia. Tačiau namisėda jis niekada nebuvo. Tėvai įpratę vaiką visur imti su savimi: ir į renginius, ir į svečius, ir vykstant prie jūros.
Ar niekada neteko gailėtis? „Ne, – tvirtai nukirto moteris. – Nuomonė, kad keliaudamas kartu su tokiu mažu vaiku patirsi vien tik vargą, yra visiškai nepagrįsta. Aš, pavyzdžiui, negaliu prisiminti nė vieno nemalonaus nutikimo. Bandau įsivaizduoti savo savijautą, jei Kristijoną būčiau palikusi namuose. Nuolat graužčiausi ir svarstyčiau, ar jis gerai jaučiasi, ar sotus, ar išsimiegojęs. Kokios čia atostogos? Žinoma, reikia atsižvelgti ne tik į savo norus, bet ir į mažylio charakterį. Gal tolimos kelionės automobiliu sunkiau ištveriamos uždariems, nemėgstantiems bendrauti vaikams. Tačiau jeigu kūdikis yra guvus ir smalsus, siūlyčiau su jais iškylauti be jokios baimės“, – be jokios abejonės balse kalbėjo D.Karbauskienė.
