Suskaičiuoti sudėtinga
Pasak pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato vicečempiono Vytauto Vaičikonio, visus iškovotus medalius suskaičiuoti būtų sudėtinga. „Gal geriau būtų skaičiuoti svarbiausius. Tai šiųmetis sidabro medalis, iškovotas 36-ajame pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate 200 metrų distancijoje.
Kitas sidabro medalis, iškovotas prieš septynerius metus jaunimo Europos čempionate 500 metrų distancijoje dviviete baidare kartu su Mindaugu Lanku, ir dar vienas - bronzos - taip pat su tuo pačiu irkluotoju 1998 metais toje pačioje distancijoje Europos jaunių čempionate.
Jeigu tektų skaičiuoti medalius, iškovotus Lietuvos čempionatuose, neužtektų rankų pirštų“, - bandė skaičiuoti apdovanojimus 27 metų sportininkas ir juokavo, kad vieni medaliai saugomi tėvų namuose, kiti, iškovoti per pastaruosius dvejus metus, dabartiniame bute, kur gyvena kartu su žmona Dalia.
Nekantriai laukia pirmagimio
Sportininkas džiaugėsi ne tik iškovota svarbia pergale pasaulio čempionate Duisburge (Vokietija). „Tai labai svarbus įvykis. Juolab kad ne kiekvieną dieną tau įteikiamas sidabro medalis, ne kasdien tampi pasaulio vicečempionu. Tačiau mano gyvenime po dviejų savaičių dar vienas, manau, tokio pat svarbumo, o gal reikšmingesnis, įvykis. Tapsiu tėčiu. Žmona ruošiasi gimdyti. Nekantriai laukiu tos dienos, kai ant rankų galėsiu paimti pirmagimį. Be to, gydytojai pranašauja, kad bus mergaitė“, - linksmai žybsėdamas akimis pasakojo Vytautas apie artėjančias permainas šeimoje.
Irkluotojas šiuo metu atostogauja ir intensyviai nesitreniruoja. „Po čempionato ilsiuosi. Be to, laukia kitos - tėtuko - atostogėlės. Kai žmona pagimdys, pasiimsiu dar papildomai dvi savaites atostogų ir padėsiu Daliai. Tai nauja rolė mano gyvenime. Pirma buvau sportininkas, o dabar būsiu ir sportininkas, ir tėtis“.
Kelialapį iškovos
V.Vaičikonis noriai prisiminė neseniai pasibaigusį pasaulio čempionatą. „Smagu, kad tapau vicečempionu. Nesvarbu, kad iškovotas sidabro medalis neolimpinėje 200 metrų distancijoje. Tai vis vien medalis, ir man jis labai svarbus. Be to, pasaulio čempionate olimpinėje 500 metrų distancijoje iš 62 dalyvių buvau tryliktas.
Kelialapio į olimpines žaidynes 2008 metais Pekine neiškovojau. Tačiau turiu visas galimybes tą padaryti 2008 metų pavasarį Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Milane. Beje, šioje distancijoje kelialapius į Pekiną iškovojo 8 irkluotojai. Kitais metais dėl patekimo į olimpines žaidynes, be manęs, kovos dar penki stiprūs irkluotojai. Jaučiuosi fiziškai gerai ir manau, kad kelialapį pavyks iškovoti“, - tvirtino sportininkas.
Olimpinės žaidynės sureikšmintos
Irkluotojo nuomone, olimpinės žaidynės yra pernelyg sureikšmintos. „Juk pasaulio čempionate dalyvauja tie patys irkluotojai kaip ir olimpinėse žaidynėse. Konkurencija didelė tiek pasaulio čempionate, tiek olimpinėse žaidynėse. Kas gali pasverti, kiek kainuoja iškovotas šiais metais sidabro medalis, kad ir neolimpinėje distancijoje? Juolab kad dėl medalių kovojo sportininkai iš 52 pasaulio šalių.
500 metrų distancijoje pasaulyje esu 13-as. Tai nėra prastas rezultatas. Sportuoju jau 15 metų ir žinau, kiek darbo tenka įdėti, kad pasiektum tokių rezultatų. Tikiu savo jėgomis ir tuo, kad dar ne kartą teks patirti pergalės džiaugsmą. Be to, tai rodo ir mano pasiekti rezultatai. Jie neblogėja, vadinasi, reikia eiti toliau“.
Žmona supranta
Užsiminus, kaip į užsiėmimą žiūri žmona, šyptelėjęs tarė: „Ji mane supranta. Sunku važiuoti į stovyklas ir Dalią palikti vieną namuose. Dar bus sunkiau, kai sulauksime vaikelio. Paskaičiavau, kad per šiuos metus namuose buvau vos tris mėnesius. Visą laiką suryja stovyklos, varžybos, treniruotės.
Jei Panevėžyje būtų geros sąlygos treniruotis, gal mažiau tektų važinėti į įvairias stovyklas. Pradedi ruoštis sezonui vos prasidėjus žiemai, o baigi jį tik vėlyvą rudenį. Kartais parvykus iš stovyklų net krepšio neiškraustai. Vienos varžybos keičia kitas. Gal dabar tik ramesnis laikotarpis, nes sezonas eina į pabaigą“.
Bazė penkiolika metų tokia pat
Į klausimą, ar patenkintas esama vandens sporto baze Panevėžyje, garsus irkluotojas pratarė: „Kad ji jau 15 metų nesikeičia. Kaip atėjau prieš penkiolika metų sportuoti, tai iki šiol išlikusi tokia pat. Gal kiek daugiau pakrypusi. Smagu būtų, jeigu pažadai pastatyti naują vandens sporto bazę, išsipildytų. Laukiu ir tikiuosi, kad kai baigsiu sportuoti, irkluotojai turės geras sąlygas užsiimti šia sporto šaka.
Beje, gal tapsiu treneriu. Šiemet įstojau į Panevėžio pedagoginio universiteto neakivaizdinį skyrių. Žmona juokiasi, kad esu amžinas studentas. Baigiau mokslus KTU Panevėžio filiale, dabar vėl tęsiu mokslus. Kol sportuoju, tol galiu mokytis“.
Šiek tiek daugiau dėmesio
Sportininkas užsiminė, kad kol nėra pastatyta nauja vandens sporto bazė, galėtų Savivaldybė skirti šiek tiek daugiau dėmesio irkluotojams. „Šiemet rengtis sezonui buvo gerai, nes finansavimo klausimas buvo išspręstas. Esu įrašytas į olimpinės rinktinės pirmąjį sąrašą, jame, be manęs, yra dar 27 sportininkai. Aprūpinimas iš Lietuvos olimpinio komiteto geras.
Neblogai būtų, kad Panevėžyje nupirktų katerį. Treniruotėms jis labai praverstų: iš jo būtų galima filmuoti, o peržiūrėjus filmuotą medžiagą matytųsi, kaip vyko treniruotė, ką reikėtų tobulinti. Be to, ir saugiau būtų. Kateris praverstų ne tik man, bet ir kitiems panevėžiečiams irkluotojams“, - samprotavo V.Vaičikonis.
Vyko ir treneris
Pasaulio vicečempionas džiaugėsi, kad šįkart važiuojant į čempionatą buvo sudarytos sąlygos kartu vykti ir treneriui Vaidui Vaitiekūnui. „Jis pamatė ne tik kaip verda aistros, bet ir įsitikino, kad varžybos - aukščiausio lygio, kad dalyvauja pajėgūs irkluotojai. Treneriui tikrai verta buvo pamatyti pasaulio čempionatą. Manau, kad jam tai bus akstinas dar geriau dirbti namuose. Be to, man smagu, kad pasaulio čempionatą, ir ne tik, stebi šios sporto šakos sirgaliai iš Lietuvos. Jų nedaug, bet labai gera tribūnose matyti lietuvišką trispalvę“.
