Prieš pat mitingą – kunigo mirtis
Planas surengti mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje gimė 1987-ųjų liepos pradžioje, švenčiant V. Bogušio žmonos gimtadienį. Kai kurie disidentinio judėjimo aktyvistai jau buvo sutarę, kad rugpjūčio 23 dieną būtina paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto 48-ąsias metines. Teliko nuspręsti, kaip.
„Prisidengdami mano žmonos Virginijos gimtadieniu, kad neprikibtų KGB, grupė disidentų susirinkome kolektyviniam sode su vaikais, šeimomis, - dviejų dešimtmečių senumo įvykius dabar prisimena V. Bogušis. – Išėjome pasivaikščioti į mišką – aš, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Julius Sasnauskas. Idėja, kad reikia paminėti, buvo A. Terlecko. Nusprendėme, kad A. Mickevičiaus – žinomo poeto, kuris caro laikais buvo sėdėjęs kalėjime, paminklas tam labai tiko. Reikėjo, kad dar kažkas pasirašytų. Mes su Antanu sutikome. J. Sasnauskas negalėjo – jis jau buvo padavęs dokumentus stoti į kunigų seminariją, būtų nepriėmę. Kitą dieną paskambinome Petrui Cidzikui, Nijolei Sadūnaitei – šie sutiko prisidėti”.
Sekmadienis, kai turėjo vykti mitingas, prasidėjo liūdnai. Buvo suplanuota, kad netoliese esančioje Šv. Mikalojaus bažnyčioje šv. Mišias aukojęs kunigas Stanislovas Valiukėnas po pamokslo pakvies tikinčiuosius paminėti Stalino ir Hitlerio aukų atminimo. Tačiau vos priėjęs prie altoriaus garbaus amžiaus dvasininkas suklupo ir mirė.
Po užtrukusios sumaišties bažnyčioje apie 50 žmonių Didžiąja ir Savičiaus gatvėmis patraukė Šv. Onos bažnyčios link. „Žiūrime, stovi daug milicijos, iš snukių pažįstamų kagėbistų. Galvojame, kad mus jau „pakuos”. Buvau ne tik su žmona, bet ir vaikais septynerių Vytautu bei penkerių Elena. Kai dabar pagalvoju, nelabai protingai dariau. Bet maniau, kad jei suims, bent Bogušienę su vaikais paliks”, - prisiminė parlamentaras.
Atėjusieji pamatė, kad prie A. Mickevičiaus paminklo tuščia, ir išsigando, kad mitingas gali žlugti. Tačiau netrukus minios žmonių ėmė plūsti iš Sereikiškių parko, Užupio, Šv. Onos bažnyčios. Per keturias valandas, kiek truko mitingas, čia pabuvojo, įvairiais duomenimis, nuo 300 iki 3 tūkst. gyventojų. Tarp jų būta net KP veikėjų, kagėbistų, tačiau jiems nebuvo leidžiama kalbėti.
Pora dienų anksčiau dienraštyje „Komjaunimo tiesa” buvo pasirodęs straipsnis, kad planuojamas toks mitingas, išvardinti ir pasmerkti jo organizatoriai. Vėliau buvo išspausdinta ir organizatorių – V. Bogušio su sūnumi bei N. Sadūnaitės – nuotrauka. Rugsėjo 8-ąją į Jaunimo teatrą iš KGB atėjo raštas, kuriuo buvo liepta pasmerkti V. Bogušį. Jau po poros dienų teatre buvo sušauktas visuotinis profsąjungos susirinkimas. Į jį apsvarstyti „nacionalistinio sambūrio” atėjo 120-140 iš 183 darbuotojų.
Vadino ekstremistais ir recidyvistais
„Dar besimokydamas Antano Vienuolio mokykloje, jau tada jo dienotvarkėje buvo antitarybinė propaganda, priešiška Tarybų Sąjungai veikla, - susirinkimo pradžioje teatro direktorius Žukas pateikė V. Bogušio charakteristiką (kalba netaisyta – DELFI). – 1978-80 metais pasirašė eilę šmeižikiškų, ideologiškai kenksmingų dokumentų, kurie vėliau būdavo perduodami į antitarybines organizacijas. Taip sakant, 1980 metų balandžio mėnesį su Bogušiu buvo kalbėta kompetentinguose saugumo organuose, tačiau šis savo nacionalistinės veiklos, reiškia, nemetė, po to jis yra pasirašęs visą eilę dokumentų nacionalistinio charakterio, teikdamas šmeižikišką informaciją Maskvoje užsienio korespondentams ir Maskvos antivisuomeniniams centrams, elementams reiškia, kurie po to dokumentus persiuntinėdavo į užsienį. Ne kartą jis susidūrė su užsienio turistais. Birželio dvidešimto 1984 metų jis vėl buvo įspėtas Valstybės saugumo komiteto. Tų pačių metų rugsėjo buvo kviestas į Vilniaus miesto prokuratūrą profilaktiniams pokalbiame. Buvo už antitarybinę veiklą įspėtas ir 1982 metais. Tačiau savo veiklos nenutraukė. Taip vot, paskutiniu metu jis aktyviai bendrauja su užsienio, kurie atstovauja antitarybiniams centrams”.
Anot teatro direktoriaus, po mitingo, kurį organizavo „ekstremistai, recidyvistai, buržuaziniai nacionalistai”, buvo girdimi „tarybinių žmonių pasisakymai, pasipiktinimai”.
„Mūsų teatras, taip sakant, daugianacionalinis, statomi spektakliai broliškų tautų autorių ir užsienio, vopščie, rodoma broliškose respublikose ir išvažiuojam į užsienį, ir mums tokie nacionalistiniai, taip sakant, reiškiniai nesiskaitytini, - aiškino Žukas. – Teatras, draugai, yra ideologinė organizacija. Klausimai, kuriuos mums spręsti auklėjant tarybinį žmogų, tarnauti tarybinei tėvynei, tikrai yra labai reikšmingi, ir bendrai mūsų kolektyve yra žmogus, kuris teršia mūsų verdą. Jeigu jis dirbtų kažkur kitur, gal kokioj gamykloj ar taip, gal tai nebūtų taip ryšku, bet kadangi kolektyvas kovojantis už visa nauja, už tai, kad mūsų respublika Tarybų Sąjungos sudėtyje. Bogušis teatrui yra tik našta, ir jis pats turėtų tai suprasti. Ir kaip jis čia mums anksčiau sakė, kad Lietuva jam labai brangi ir taip toliau, išeitų į kokį kitą kolektyvą, kad negadintų mūsų teatro vardo, suprastų, kad nereikėtų gadinti visų mūsų gyvenimo”.
Buvusi partijos sekretorė, tuo metu – liaudies kontrolės pirmininkė, aktorė M. Karalienė susirinkime negailėjo pagyrimų sovietų valdžiai: „Mes dabar gyvename Tarybų Lietuvoje, mes džiaugiamės mūsų laimėjimais, mūsų gražiais, miestais, mūsų kaimais. Šiuo metu nebėr vaikų, kurie basom eina į mokyklą, Nebėr vaikų, kur vienas užsideda batus, o kitas ant pečiaus guli, tam, kad kitą savaitę jis galėtų tuos batus apsiauti ir eiti į mokyklą. Išgražėjo mūsų miestai, pagerėjo mūsų buitis, problemos dabar, kaip įsigyti kokį daiktą, kaip įsigyti daiktą, kurio galbūt kaimynas neturi. Mes džiaugiamės gražia Lietuva, jos pasiekimais. Deja, yra tokių faktų, nežinau, kokiom idėjom jie tiki, ko jie laukia, bet mane stebina, kad šiuo persitvarkymo metu visa tribūna, kur dabar viešuma yra mūsų gyvenimo pagrindas, viešą tribūną pasinaudojo antitarybiniai, antivalstybiniai, antivisuomeniniai sluoksniai”.
Tiesioginis V. Bogušio viršininkas vyr. energetikas Arvydas Jonuška pagyrė pavaldinį už gerą darbą, tačiau prisipažino nežinojęs, kad jis yra „tokių nacionalistinių pažiūrų”.
Komjaunimo sekretorius aktorius Dalius Mertinas, tuometinio šalies KP vadovo Algirdo Brazausko žentas, taip pat apgailestavo dėl kolegos „sąmonės pakitimų”. „Galėjai būti geru komjaunuoliu, bet netapai, - apgailestavo jis. – Komjaunuolių vardu smerkiu nederamą elgesį, ir man atrodo, iš tikrųjų nedera tau dirbti teatre”.
Aktoriai kritikavo, technikai užtarė
Žodį gavęs V. Bogušis pasiūlė kolegoms, jei jis tikrai pažeidė įstatymus, kreiptis į juridines instancijas, o KGB raštą be parašo ir antspaudo pavadino pigiu popierėliu.
„1976 metais Antano Vienuolio mokykloje rašėme rašinį tema „Sekime komunistų pavyzdžiui”. Aš parašiau ir parodžiau komunistinius veikėjus negatyvius ir pozityvius, ir pasiūliau pakeisti pavadinimą – „Sekime dorų komunistų pavyzdžiu”. Rašinį lietuvių kalbos mokytoja atidavė į KGB rankas. Po to KGB mašina sukosi labai greitai”, - pasakojo inžinierius.
Jam pradėjus smerkti Staliną, dabar jau mirusi teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė atkirto priekaištais: „Tu tik 59-tų į metų gimimo. Ką tu išmanai apie Stalino aukas? Tu jų nematei. 0 ką Amerika kalba, tai šlykštu. (…) Kurstytojai. Taip, daug kas nukentėjo stalinizmo laikotarpyje. Aišku, mūsų spauda perlenkė, išpūtė per tris savaites, per didelę reklamą padarė, nusibodo. Tačiau ten, kur nacionalizmas – baisu. (…) Kas įvyko Lenkijoje, ką padarė „Solidarumas". Kai buvom – teatrai tušti, niekas jų nelanko, jokios kultūros, viskas užgeso. Tik spekuliacija, badas, apatiški žmonės, sužlugdyta ekonomika”.
Vilniaus miesto KP komiteto atstovas pareiškė, kad Vilniuje gyvena 90 tautybių žmonės: „Tik nacionalistai, ekstremistai, tokie kaip Bogušis, trukdo ramų gyvenimą. Užsienio radijų suorganizuota nacionalistų demonstracija. Tai daro jis už dolerius, parsidavė”. Klausydami šio nepristatyto partijos veikėjo susirinkimo dalyviai (tarp jų – ir aktorė Kristina Kazlauskaitė) kelis kartus pareikalavo pasakyti jo pavardę, tačiau taip ir neišgirdo.
Keli techniniai teatro darbuotojai – gaisrininkas, inžinieriai – užtarė V. Bogušį. „Taip, draugai, jūs visiškai nepersitvarkėte. Taip ir nesugebėjot pakeisti stalinietiškos mąstysenos. Nė vienas nebuvot, o smerkiat. Panašiai buvo smerkiamas pagal Saugumo nurodymus Pasternako „Daktaras Živago". Niekas neskaitė, bet smerkė. Svarbu, mažne, rodiklis”, - kalbėjo vienas iš jų.
„Mes net nesugebame išklausyti oponento nuomonės, - antrino kitas. – Nors Gorbačiovas moko mus nepalikt baltų dėmių istorijoje. Gal Vytas ir teisus, bet mes iškart nenorime suprasti. Jeigu darbininkas gamina broką, tai mes nesiimam jo auklėti, viešai smerkti”.
„Vytą pažįstu, geras specialistas, jau kokie 5-eri metai dirbam kartu, - aiškino trečias. – Nežinau, nemačiau, kad susitikinėtų su kažkokiu užsienio veikėju. Betgi vis tiek, jeigu žmogus koks nors chuliganas, tai matytųsi, o dabar šitiek metų – jokio nacionalizmo nemačiau. Jis kaip tik labai girdavo Gorbačiovą”.
Užvirus tokioms diskusijoms, teatro profsąjungos pirmininkas aktorius Jonas Vaitiekaitis pareiškė, esą V. Bogušio atleidimo klausimas kol kas nekeliamas, nes jį saugo narystė profsąjungoje.
Direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Butė po monologo apie tai, kad Lietuvos teatre esama pakankamai spektaklių, skirtų Stalino aukoms atminti, pradėjo kalbėti apie raketų atgabenimą į Europą. Kolegos pajuokavo, esą raketas atgabeno V. Bogušis, ir pradėjo jo prašyti, kad tuoj pat nebeliktų raketų.
Beje, A. Butė esą iš anksto prašė kitų pasmerkti mitingo organizatorių. „Jonuška visą savaitę atsiprašinėjo Vytą „atleisk, nepyk, kad tave smarkiu, kitaip negaliu, liepė valdžia, Butė”, - pasakojo vienas iš inžinierių.
Darbą išsaugojo
V. Bogušiui toks svarstymas buvo ne naujiena – ir iki tol po Vėlinių ar kita proga ateidavo raštai iš KGB, o jis netekdavo darbo. „Direktorius, partinis veikėjas išsikviesdavo ir paprašydavo išeiti. Arba išmesdavo, arba išeidavau pats. O ką darysi? Įteikdavo darbo knygutę: „Čiuožk iš čia”. Ir čiuoždavau. Taip vienoje vietoje dirbau tris dienas, kitur – dvi savaites”, - prisiminė parlamentaras.
Todėl dar prieš teatro profsąjungos susirinkimą V. Bogušis buvo įsitikinęs, kad ir tą kartą, kaip maždaug septynisyk prieš tai, ji išmes iš darbo. Tačiau jam pavyko išsaugoti inžinieriaus pareigas – nemaža dalis kolegų jį palaikė, todėl į susirinkimo pabaigą ideologines kalbas užgožė triukšmas ir juokas. Todėl po geros valandos susirinkimą teko nutraukti.
Kai kurie aktoriai, gavę nurodymą pasmerkti kolegą, atsisakė tai daryti arba visai neatėjo į susirinkimą.
Po kurio laiko gavęs iššifruotą susirinkimo įrašą, V. Bogušis jį keliais kanalais – per Maskvos disidentus, Lenkiją, vieną JAV lietuvį išplatino į užsienį. Apie mitingą ir jo organizatorių elgesio svarstymą netrukus buvo pranešta per Vatikano radiją, „Amerikos balsą”, „Laisvąją Europą”. Pastarojoje režisierius Jonas Jurašas susirinkimo stenogramą pavertė radijo pjese.
Žlugo brolio vestuvės
Mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo sužlugdė V. Bogušio brolio vestuves, kurios buvo suplanuotos rugpjūčio 22 dieną. Nuotaka buvo KP veikėjo Vladimiro Beriozovo dukterėčia, todėl šis, sužinojęs, kas yra mitingo organizatoriai, ir baimindamasis prarasti pareigas, jaunikiui liepė išsižadėti savo brolio. Jam atsisakius, V. Bogušio pareikalavo pasmerkti mitingą, bet šis taip pat nesutiko.
„Naktis iš penktadienio į šeštadienį buvo bemiegė. Visi raudojo, svarstydami, ar bus jaunoji. Visokie derybininkai iš jaunosios pusės važiavo, bet atsisakiau kalbėti. Vestuvės taip ir neįvyko. O pas mus giminių privažiavę, mėsų, „vinegretų”, „falšyvų” zuikių prigaminta, žirnelių ir majonezų po „blatu” gauta, - pasakojo politikas. – Mama verkė, santūriai bandė perkalbėti. Tėvui buvau sugriovęs gyvenimą – per mane nepadarė karjeros, pradėjau griauti ir brolio. Svarsčiau, kodėl esu kaip šašas visiems, todėl nuotaika buvo prasta. Šeštadienį kvailai jaučiausi, o dar sekmadienį ta mirtis... Į mitingą ėjau su įtampa”.
Šeštadienį pas A. Terlecką nuvažiavęs V. Bogušis vos neįkliuvo KGB karininkui, kuris buvo atvažiavęs pareikšti įspėjimą. Po tokių įspėjimų grėsdavo sankcijos, todėl mitingo organizatoriai baiminosi arešto: „Sakyti, kad buvome didvyriai ir nieko nebijojome, būtų melas. O dar prisidėjo šeimyniniai stresai. Bet dabar giminės atsidžiaugti negali – penkiolika vestuvininkų mitinge dalyvavo. Jiems sakau: „Prisidėjote prie laisvės kūrimo”.
V. Bogušio brolis savo išrinktąją vedė 1988-ųjų vasario 15 dieną. Tačiau tuoktuvėse būsimasis Seimo narys vis tiek nedalyvavo – to šeštadienio rytą jis su A. Terlecku buvo suimtas ir iki nakties pralaikytas KGB, o vėliau gavo namų areštą.
Mitingą kritikavo ir būsimasis diplomatas
Savo požiūrį į mitingą 1987 metais buvo išdėstęs ir tuometinis teisės studentas, vėliau – diplomatas, o šiuo metu – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius. Jo pavardė buvo nurodyta prie rugsėjo 2-ąją „Komjaunimo tiesoje“ pasirodžiusio straipsnio „Atkirtis“.
„Daugiau kaip savaitė prabėgo nuo rugpjūčio 23-iosios sekmadienio, kai Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvyko provokacinė sueiga, kuri, kaip ir reikėjo tikėtis, nerado atgarsio nei dorai, blaiviai mąstančiųjų protuose, nei širdyse, - buvo teigiama dienraštyje. – Atvirai sueigos tikslus, provokatorių iš užjūrio bei vietos „Lietuvos vaduotojų“ užmačias pasmerkė darbininkai, besimokantis jaunimas, inteligentai”.
„Noriu ir aš pasidalyti mintimis apie rugpjūčio 23-iosios sueigą. Demonstracija – pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas – apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos pusių – viešumą. Vakaruose tikėjosi, jog vadinamieji „kovotojai už Lietuvos laisvę“ susidurs su milicijos kordonais, juos areštuos, gal nuteis. Šito nebuvo! Niekas nelaikė už rankų žmonių, jų nevaikė, nekišo į milicijos mašinas. To tikrai nesitikėjo Vakarų masinės informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Tarybų Sąjungoje vyktų antitarybinė akcija? Manom, tokios mintys užplūdo juos, kai jie pamatė visa tai.
Bet dar labiau jie nuliūdo, kai paaiškėjo – liaudis nepritaria Vakarų pakalikų kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusiųjų skaičius.
Taigi viešumo politika, kuri dabar yra mūsų gyvenimo kasdienybė, įrodė savo privalumus ir jėgą“.