Autoritetingiausias anglų-lietuvių kalbų žodynų sudarytojas Lietuvoje Bronislovas Piesarskas šiam terminui siūlo vertimą „protinio lavėjimo koeficientas“.
Sporto pasaulyje galbūt geriau tiktų vartoti terminus „mąstymas“ arba „sprendimų priėmimas“. Bet ir tai neatspindėtų smegenyse vykstančių procesų poveikio sportininkų veiksmams visumos.
Todėl į šią temą „Kauno diena“ pabandė įsigilinti pasitelkusi įvairių sporto šakų trenerius ir specialistus.
Svarbiausia – ne intelektas
Tarp sportininkų enšteinų ar niutonų rasti praktiškai neįmanoma. Nuo mažų dienų didžioji jų laiko dalis būna pašvęsta treniruotėms, varžyboms ir kelionėms, tad apie visavertį mokymąsi kalbėti turbūt neverta.
Tiesa, dauguma atletų sugeba baigti universitetus. Bet daugeliu atvejų (būna ir malonių išimčių) aukštosios mokyklos diplomas tėra gražus popieriukas.
Bene geriausiai tai įrodė buvęs Kauno „Žalgirio“ legionierius Edas Cota. Istorijos (!) studijas Šiaurės Karolinos universitete baigęs amerikietis „apsiriko“ 100 metų (vietoj 1776 pasakė 1876 metus), improvizuotoje televizijos viktorinoje spėdamas JAV Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo datą.
Čia dar derėtų pridurti, kad JAV vidurinių mokyklų istorijos kursas apskritai yra sukoncentruotas į nepriklausomybės kovas ir pilietinį karą (1861-1865 m.).
Taigi su sportininkais vargiai išnarpliosi reliatyvumo teoriją ar padiskutuosi apie XX a. Vakarų Europos literatūros subtilybes (kompiuteriniai žaidimai jiems - daug mielesnė laisvalaikio leidimo forma nei knygos), bet aikštėje ar stadione ir nevyksta intelekto koeficiento patikrinimo varžybos.
Sporte svarbiau ne smegenų sugebėjimas kaupti informaciją, o greitai ją suprasti ir priimti sprendimus. Vieniems tai sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Todėl būtent sugebėjimas mąstyti aikštėje, suvokti žaidimą ir priimti greitus, bet kartu teisingus sprendimus iš didelio sportininkų būrio išskiria geriausiuosius.
Lapino receptai
Mąstymo kokybė svarbiausia komandinėse sporto šakose, kur, nepaisant trenerių nurodymų, lieka labai daug erdvės improvizacijai ir kūrybai. Tad ir pačių sportininkų sugebėjimai priimti sprendimus krepšinio, futbolo ar rankinio aikštėse tampa aukso vertės.
Kas yra geras krepšinio suvokimas, „Kauno diena“ paklausė dėl gudraus žaidimo ir sugebėjimo pasinaudoti savo privalumais paslepiant trūkumus Lapino pravardę turėjusio buvusio krepšininko Sergejaus Jovaišos.
„Svarbu ne pats mąstymas, o taktinio mąstymo greitis. Per labai trumpą laiką, kartais net mažą sekundės dalį, reikia įvertinti daugybę variantų, išsirinkti teisingiausią sprendimą ir dar pasilikti atsarginę galimybę. Ką rodo epizodai, kai žaidėjas ieško, kam perduoti kamuolį, jau pašokęs į orą? Tik tai, kad jam nepavyko priimti sprendimo“, - samprotavo buvęs žalgirietis.
Pasak S.Jovaišos, žaidėjų sugebėjimus greitai mąstyti geriausiai atskleidžia kritinės situacijos.
„Ne kiekvienas yra vienodai apdovanotas. Daugelis gali pasirodyti panašūs, kai yra užtektinai laiko ir erdvės priimti sprendimus. Bet geriausi išryškėja tada, kai laikas baigiasi ir išauga psichologinis spaudimas. Todėl šalia greito mąstymo svarbus ir sugebėjimas susikoncentruoti“, - pabrėžė S.Jovaiša, iš esmės apibendrinęs visas komandines sporto šakas.
Europiečių privalumai
Ne paslaptis, kad „gera galva“ kartais padeda kompensuoti ir vidutinius fizinius duomenis. Lietuvos krepšininkai Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas daugiausia dėl to, kad puikiai supranta krepšinį ir turi tvirtą charakterį, tapo ryškiomis Europos krepšinio žvaigždėmis.
Krepšinio supratimu bei tobulu sprendimų priėmimo mechanizmu visus žavėjo ir vienas geriausių visų laikų Senojo žemyno krepšininkų Arvydas Sabonis. Buvęs jo bendražygis Lietuvos rinktinėje Rimas Kurtinaitis „Kauno dienai“ dar kartą priminė iš lūpų į lūpas keliaujantį pasakojimą, kaip Sabas nesunkiai įsimindavo derinius vien juos papasakojus telefonu.
„Kaip treneris, labiausiai vertinu žaidėjų mąstymą. Tai yra visa ko pagrindas, nes, jei turi gerą galvą, fizinės jėgos visada pridėsi. O mąstymo su svarmenimis neištreniruosi“, - kalbėjo dabartinis Lietuvos rinktinės trenerio asistentas R.Kurtinaitis.
Pratęsdamas mintį, buvęs snaiperis prabilo apie JAV bei Europos krepšinio skirtumus.
„Amerikoje žaidėjai ugdomi vienpusiškai ir aikštėje atlieka tik vieną vaidmenį. Vienas atkovoja kamuolį, kitas persivaro per aikštę, trečias meta. Tokių krepšinio supratimu išsiskiriančių žaidėjų, kaip Larry Birdas ar Michaelas Jordanas, nėra daug. Todėl man labiau prie širdies europietiškas krepšinis, kai kiekvienas krepšininkas pats priima sprendimus ir improvizuoja aikštėje“, - pažymėjo R.Kurtinaitis.
Kas rinktinėje gudriausi?
Prakalbus apie dabartinių Lietuvos rinktinės žaidėjų krepšinio intelektą, R.Kurtinaitis iš karto išskyrė Š.Jasikevičių ir Ramūną Šiškauską.
Bet treneris diplomatiškai nutylėjo paklaustas, kurie negali pasigirti geru mąstymu. Nors ne vien specialistai pastebi, kad ant pečių esantys „kompiuteriai“ kartais pakiša koją broliams Lavrinovičiams, po kelis kartus per rungtynes, kalbant krepšininkų terminais, „į medį įlipančiam“ puolėjui Linui Kleizai ar klaidinančiais judesiais po krepšiu, kai reikėtų tiesiog krauti kamuolį iš viršaus, užsižaidžiančiam „centrui“ Robertui Javtokui.
R.Kurtinaitis tik priminė garsaus Slovėnijos specialisto Zmago Sagadino pagyrimą Lietuvos krepšininkams: „Jis žavėjosi, kad mūsiškiai sugeba elgtis ne pagal schemą, o pagal situaciją. O mes į rinktinę pakvietėme visapusiškai geriausius savo krepšininkus“.
R.Kurtinaičiui neakivaizdžiai į pagalbą atėjo geriausias visų laikų Lietuvos rankininkas Valdemaras Novickis.
„Neįmanoma, kad visi komandos žaidėjai vienodai gerai mąstytų. Iš vieno reikia sugebėjimo valdyti komandą ir kurti žaidimą, o kitas turi būti greitas ir stiprus. Komandoje svarbiausia, kad visi žaidėjai papildytų vienas kitą“, - konstatavo Kauno „Granito-Kario“ treneris.
Trys komponentai
Vien greito mąstymo neužtenka, reikia ir staigiai įgyvendinti sumanymus. Tokią mintį pasiūlė Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.
„Yra trys svarbiausi komponentai – mąstymo greitis, judėjimo greitis ir kamuolio valdymo greitis. Kai visi trys komponentai yra aukščiausio lygio, turime superžaidėją. Tokie savo laiku buvo Michelis Platini, Johanas Cruyffas, Pele“, - vardijo A.Liubinskas.
Iš Lietuvos futbolininkų, pasižymėjusių ypač geru mąstymu, treneris paminėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje spindėjusius Stasį Danisevičių, Arminą Narbekovą, Viačeslavą Sukristovą.
Prabilus apie dabartinius rinktinės žaidėjus, A.Liubinskas tapo atsargesnis. Tačiau pripažino, kad mūsiškiams dar sunku galvoti toli į priekį – apie atakos tęsinį daugelis futbolininkų susimąsto tik gavę kamuolį, tad nebelieka greičio ir didėja varžovų galimybės apsiginti.
„O kas geriausiai ar blogiausiai mąsto, spręskite jūs patys“, - pridūrė A.Liubinskas.
Nuspręsti sunku, nes lietuviai nuo geriausių futbolo valstybių atstovų atsilieka visais trimis trenerio paminėtais komponentais. Tačiau daugeliui aistruolių turbūt labiausiai turėjo įstrigti lyg be galvos bėgiojantis ir energiją eikvojantis puolėjas Robertas Poškus, kuris pastaruoju metu nekviečiamas į rinktinę.
V.Alekna – fenomenas
Mąstymas svarbus ir individualių sporto šakų atstovams, nors čia jaučiama tvirtesnė trenerių ranka.
„Mąstymas lydi visur – per treniruotes, per varžybas, prieš jas ir po jų. Sakykime, po Atėnų olimpiados medalių įteikimo Virgilijų Alekną jau kitą dieną radau treniruoklių salėje, o vienas medalį pelnęs Rusijos sportininkas šventė visą savaitę.
Po to vykusiose varžybose Virgis lengvai laimėjo, o rusas buvo toli toli nuo rezultato, kurį pasiekė olimpiadoje. Vienas galvoja, o kitas plaukia pasroviui“, - pavyzdį pateikė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės treneris Aleksas Stanislovaitis.
Dukart olimpinį, dukart pasaulio ir Europos čempioną disko metiką V.Alekną apskritai galima vadinti fenomenu. Nuo 1999 metų, kai išsiskyrė su treneriu Rimantu Kalibatu, V.Alekna pats sudaro savo treniruočių planus ir skina pergalę po pergalės.
„Svarbiausia, net mokslininkai pripažįsta, kad Virgilijus dirba pagal paskutinį mokslo žodį. Jis nešiojasi didžiulį žinių bagažą“, - pastebėjo A.Stanislovaitis.
Ar įmanoma išugdyti?
„Kauno dienos“ pašnekovai neturėjo vieningos nuomonės, ar mąstymas – įgimtas, ar išugdomas. S.Jovaiša ir V.Novickis buvo linkę nusilenkti genetikai, o kiti laikėsi priešingos pozicijos.
„Dramblį sugeba pastatyti ant dviejų kojų, o žmogus tikrai gali bet ką. Aišku, genetika turi įtakos, bet ir išlavinti mąstymą įmanoma. Reikia intensyvinti treniruotes, riboti kamuolio lietimų skaičių, viską greitinti“, - receptą futbolininkų smegenų veiklai tobulinti išdėstė A.Liubinskas.
A.Stanislovaitis kalbėjo panašiai, kartu apibendrindamas mąstymo svarbą sportininkams: „Jei neturėsi galvos ant pečių, labai greitai atsidursi varžovui už nugaros“.
